Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Kodėl naujo Rusijos puolimo Ukrainoje artimiausiu metu nebus 

2019 sausio 11 d. 12:42
Michaelo Kofmano teigimu, Rusija nėra sutelkusi pakankamai pajėgų, kad būtų galima įtarti netrukus prasidėsiant didelį puolimą.
Michaelo Kofmano teigimu, Rusija nėra sutelkusi pakankamai pajėgų, kad būtų galima įtarti netrukus prasidėsiant didelį puolimą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lapkričio 25 dieną Kerčės sąsiauryje Rusijos laivams užpuolus Ukrainos konvojų, Kijevas įspėjo, kad pasienyje jau sutelktos gausios pajėgos ir Maskva gali pradėti konvencinį karą. Amerikiečių gynybos analitikas Michaelas Kofmanas savo tinklaraštyje russianmilitaryanalysis.wordpress.com nagrinėja, kokia faktinė informacija galėtų patvirtinti įtarimus, kad Maskva tikrai rengiasi didelio masto įsiveržimui į Ukrainą.

Anot eksperto, duomenų nėra daug, tačiau jie patvirtina, kad Rusija tikrai sutelkė gausesnes pajėgas. Jo nuomone, prognozes apsunkina tai, kad atviras karas gali prasidėti dėl bet kokio pobūdžio susidūrimo, o jų (kaip ir antpuolio Kerčės sąsiauryje) neįmanoma numatyti. Michaleo Kofmano teigimu, dabar turima informacija neleidžia daryti išvados, kad Kremlius tikrai sumanė atidengti kortas ir pradėti konvencinį karą, tačiau ta pati informacija neleidžia ir atmesti tokios galimybės.

Analitiko nuomone, įtartinai dažnai Sergejus Lavrovas, Marija Zacharova ir Sergejus Naryškinas ėmė postringauti apie neva ukrainiečių ruošiamas provokacijas ir išpuolius. Tai tipiniai ženklai, kad Maskva galimai rengia propagandinį foną būsimam puolimui. Kita vertus, Šiaurės Atlanto kolegijos (CNA) eksperto manymu, šiais pareiškimais Maskva gali mėginti paveikti Vašingtoną, kad amerikiečiai užimtų kietesnę poziciją Kijevo atžvilgiu.

Michaelas Kofmanas primena, kad propagandinio fono kūrimas yra būdingas Kremliaus veiksmas prieš pradedant karinę agresiją – taip pat Maskva elgėsi prieš užpuldama Sakartvelą 2008 metais.

Visgi, Rusijos pajėgų persigrupavimas netoli Ukrainos sienos šiuo metu rodo pastiprinimų telkimą, pajėgų struktūros pokyčius, tačiau neleidžia daryti išvados, kad Rusijos puolimas neišvengiamas.

Autorius pažymi, kad pastarosiomis dienomis pafrontėje apsikeičiama intensyvia artilerijos ugnimi ir tai taip pat galimo puolimo požymis. Jei jis tikrai prasidės, tai pasak analitiko, įvyks artimiausiomis dienomis. Visgi, Rusijos pajėgų persigrupavimas netoli Ukrainos sienos šiuo metu rodo pastiprinimų telkimą, pajėgų struktūros pokyčius, tačiau neleidžia daryti išvados, kad Rusijos puolimas neišvengiamas. Tačiau istorinė patirtis rodo, kad anksčiau pašalintų brigadų perdislokavimas prie sienų, naujų divizijų perkėlimas ir panašūs veiksmai tikrai negali būti ignoruojami.

Galimus Rusijos pasirengimus Michaelas Kofmanas vertina dviem aspektais: karinės technikos sutelkimu Rostovo srityje ir intensyviu kariuomenės judėjimu Kryme.

Karinės technikos telkimas pasienyje

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų vadas Viktoras Muženka pareiškė, kad Rusija Ukrainos pasienyje sutelkė gausias tankų pajėgas – jų skaičius rudenį padidėjo nuo 93 iki 250. Tačiau Michaelas Kofmanas teigia, kad dauguma minimų tankų yra pasenusių T-62 variacijos. Jų neturi ir vadinamųjų separatistų pajėgos. Paskutinį kartą tokie tankai mūšyje naudoti 2008 metais Sakartvele. Šiuo metu T-62 Rusija jau naudoja kaip taikinius didelėse karinėse pratybose.

CNA eksperto teigimu, separatistai naudoja tankus T-64 BV ir T-72 B1, o T-62 nuo jų skiriasi savo konstrukcija, amunicija, taikymo sistema ir daugeliu kitų charakteristikų. Todėl jis daro išvadą, kad T-72 tankistas negali tiesiog „peršokti“ į visiškai kitokį tanką ir stoti į mūšį.

Rugsėjį šių tankų netoli Ukrainos sienų dar nebuvo, tačiau CNA analitikas tvirtina, kad tai - pasenusi, nebent Sirijos vyriausybinėms pajėgoms skirta technika.
Rugsėjį šių tankų netoli Ukrainos sienų dar nebuvo, tačiau CNA analitikas tvirtina, kad tai - pasenusi, nebent Sirijos vyriausybinėms pajėgoms skirta technika.

Pagrindinis T-62 M vartotojas – Sirijos vyriausybinės pajėgos, gaunančios tankus ir šarvuočius iš Rusijos sandėlių. T-62 buvo plukdomi į Siriją pernai spalį ir jų sutelkimas Ukrainos pasienyje, perkeliant iš centrinės atsargos bazės Ulan Ude, taip pat gali indikuoti tolesnį jų persiuntimą į Siriją. Dalis jų gali būti panaudoti pratybose. Mažai tikėtina versija, kad Rusija ketina pulti Ukrainą pasenusiais tankais, kuriems neberuošiami tankistai.

CNA analitikas pažėrė kritikos Ukrainos karinei vadovybei, kuri visa tai be abejonės žino, tačiau vis vien skelbia apie veik neišvengiamą puolimo pavojų. Tą patį skelbė ir prezidentas Petro Porošenka.

Kita vertus, pasak Michaelo Kofmano, Rusijos Pietų karinėje apygardoje pastaruosius 10 metų iš tiesų telkė vis didesnes pajėgas – atkurta 8 jungtinė armija ir jos 150 divizija. Apie šiuos planus Rusija skelbė jau seniai. 2015 metais taip pat skelbta apie 144 motošaulių ir 3 motošaulių divizijų 20 jungtinėje armijoje (Vakarų apygarda).. Pastarosios divizijos jau beveik sukomplektuotos.

Pajėgų telkimas Kryme

Anot Michaelo Kofmano, įtarimai, kad Rusija rengiasi pradėti puolimą iš Krymo link Chersono, taip pat nėra pagrįsta. Ji remiasi negausiais pėstininkų ir artilerijos perkėlimo link Ukrainos duomenimis. CNA eksperto nuomone, puolimo versijai patvirtinti trūksta duomenų apie tankus, šarvuočius ir savaeigius pabūklus. Turima informacija, pasak Michaelo Kofmano, neleidžia daryti išvados, kad Rusija Kryme formuoja batalionines kovines grupes. Eksperto nuomone, Rusija gali ruoštis nebent intensyvesniam apšaudymui iš savo kontroliuojamos teritorijos. Įtarimus apie planuojamą puolimą iš Krymo galėjo pakurstyti 2017 metų pabaigoje darytas Rusijos pareiškimas apie 171 atskirojo oro desanto bataliono formavimą okupuotame pusiasalyje. Iš kitos pusės, desantininkų daliniai Kryme rotuojami jau ne vienus metus.

Puolimo scenarijaus šalininkai taip pat mini 4 oro gynybos bataliono formavimą Džankojuje (dar trys S-400 batalionai yra dislokuoti Eupatorijoje, Sevastopolyje ir Feodosijoje). Michaelo Kofmano nuomone, tai veikiausiai yra Pietų karinės apygardos dalinių modernizacijos plano dalis, ką įrodo šios apygardos ir Juodosios jūros laivyno aviacijos parko atnaujinimas.

Potencialaus puolimo priežastimi lieka Krymo aprūpinimo vandeniu klausimas – okupuotos teritorijos vis dar neturi patikimo tiekimo šaltinio ir tai gali pakurstyti Rusiją išplėsti kontroliuojamą teritoriją į šiaurę. Tačiau net ir šiuo atžvilgiu, Michaelas Kofmanas kritikuoja puolimo scenarijaus šalininkus, tvirtindamas, kad Rusijai būtų lengviau ir naudingiau veržtis link Dnepro, o ne kurti koridorių į rytus. Be to, jei Rusija ir pajėgtų atkirsti Chersoną nuo likusios Ukrainos, užimti, o tuo labiau išlaikyti miestą ir visą aplinkinę teritoriją jai būtų labai sunku.

Pasak Michaelo Kofmano, Ukrainos suskaldymas į gabalus „gražiai“ atrodo žemėlapyje, tačiau yra sunkiai įgyvendinamas dėl to, kad regionai yra susiję tarpusavyje infrastruktūros tiltais. Norim aprūpinti Krymą vandeniu, galima užgrobti kaimyninį regioną, tačiau vėl tektų spręsti naujai okupuotos teritorijos aprūpinimo klausimą.

Be to, Rusija neturi tam sukaupusi pakankamai kariuomenės, o Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje nebegali pasiremti jokiais „separatistais“ ar „savanoriais“.

Aukštų Rusijos pareigūnų kalbas apie neva ukrainiečių rengiamas provokacijas Michaelas Kofmanas vertina, kaip rimčiausią perspėjimą apie galimai Kremliaus planuojamas naujas avantiūras.

Rusijos grasinimų klausimas

Būtent aukštų Rusijos pareigūnų kalbas apie neva ukrainiečių rengiamas provokacijas Michaelas Kofmanas vertina, kaip rimčiausią perspėjimą apie galimai Kremliaus planuojamas naujas avantiūras. Tačiau tai perkelia problemą iš karinės į politinės analizės plotmę. CNA eksperto nuomone, skambūs pareiškimai veikiausiai yra skirti ne Ukrainos arba Rusijos auditorijoms, o Vakarams, kurie neva turėtų sugriežtinti toną bendraujant su Kijevu. Ekspertas taip pat mano, kad Rusija iš tiesų tiki, kad Petro Porošenka ketina imtis „triukų“, kad tik sulauktų kuo daugiau Vakarų paramos. Bet ir šiuo atveju puolimas rinkimų laikotarpiu būtų nenaudingas Rusijai, nes mobilizuotų ukrainiečius aplink dabartinį prezidentą. Be abejo, tai nereiškia, kad Rusija visai neturi planų ar noro surengti naują agresiją bei to, kad ji nemėgins toliau kenkti Ukrainai nekarinėmis priemonėmis.

Anot Michaelo Kofmano, turima informacija leidžia spėti, kad ukrainiečių pajėgos palengva užiminėja „pilkąją zoną“ Donbase ir todėl nuolat kyla susidūrimai ir lokaliniai apsikeitimai ugnimi. Savo ruožtu „separatistai“ daro tą patį. Tokioje situacijoje lokalinio susidūrimo peraugimas į plataus masto karo veiksmus yra nuolat tikėtinas. Abiems pusėms netrūksta nei noro viena kitai pakenkti, nei polinkio į avantiūrizmą.

Jei Rusijai reikia tik preteksto pradėti konvencinį karą – ji pasinaudo bet kuo. Tai galėtų būti kad ir Ukrainos cerkvės autokefalija. Be to, Rusija gali tiesiog sumanyti visam pasauliui parodyti, kad visiškai nebijo paleisti į darbą ginklų. Tai patvirtina ir agresija Kerčės sąsiauryje, kuri taip pat nesunkiai galėjo peraugti į konvencinį karą. Tačiau Michaelas Kofmanas daro išvadą, kad visi aukščiau išvardyti veiksniai visgi neleidžia daryti prielaidos, kad Rusija artimiausiu metu rengiasi pradėti didelio masto puolimą.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika