Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Kaip galėtų atrodyti JAV ir Irano jūrų karas 

2019 gegužės 16 d. 16:05
JAV lėktuvnešis "Abraham Lincoln" kerta Sueco kanalą Egipte. / Reuters/Scanpix nuotrauka
JAV lėktuvnešis "Abraham Lincoln" kerta Sueco kanalą Egipte. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ar Iranas uždarys Hormūzo sąsiaurį, ar gali tai padaryti ir ar tuomet Jungtinės Valstijos atsakys karine jėga?

Į šiuos klausimus „The National Interest“ atsako: galbūt, galbūt, taip. Ir pateikia precedentą: per praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio vadinamąjį Tankerių karą Iranas užpuolė prekybos ir karinius laivus. Tuomet Teheranas taikėsi į savo didžiausio priešininko Irako pajamas iš eksporto. Mulų Didžiuoju šėtonu vadinamos Jungtinės Valstijos nė iš tolo nėra tokios priklausomos nuo Persijos įlanką raižančių prekinių laivų, koks buvo Saddamo Husseino Irakas. Ir vis dėlto Vašingtonas turi rimtų interesų šiame ginčijamame vandens kelyje, o Teheranui tai proga sukelti skausmą.

Neverta laukti tradicinio jūrų mūšio – Irano jūrinei strategijai labiau tinka apibūdinimas „partizaninis karas“.

Nors Amerika nėra priklausoma nuo Persijos įlankos naftos ir gamtinių dujų, priklausomos yra jos sąjungininkės ir prekybos partnerės. JAV palaiko glaudžius ryšius regione per Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą ir nenorės paminti šių įsipareigojimų. Lygiai taip pat Vašingtonas negali leisti, kad reikšminga JAV karinio jūrų laivyno jėga – konkrečiai, Bahreine įsikūręs Penktasis laivynas – liktų ten įstrigęs, kai Irano pajėgos įsiterps tarp Persijos įlankos vandenų ir platesnio Indijos vandenyno.

Ekonominiai, diplomatiniai ir kariniai imperatyvai papildo logiką, kurios Donaldo Trumpo Baltieji rūmai negali ignoruoti. Negalėdamos iškart pasitraukti iš Persijos įlankos regiono, Jungtinės Valstijos turi grumtis, kad išlaikytų ten savo autoritetą.

Spausdamos Iraną JAV pasiuntė papildomas karines pajėgas į Persijos įlankos regioną. / AFP/Scanpix nuotrauka
Spausdamos Iraną JAV pasiuntė papildomas karines pajėgas į Persijos įlankos regioną. / AFP/Scanpix nuotrauka

Irano strategija – partizaninis karas

Prognozės – nedėkingas reikalas nepastoviame tarptautinės politikos ir karo pasaulyje, bet įžvelgti tam tikrus jūrų karo tarp Islamo Respublikos ir Jungtinių Valstijų kontūrus įmanoma.

Iranas gali paversti jūrinę geografiją privalumu, pradėjęs nereguliarų jūrų karą Hormūzo sąsiauryje ir aplink jį. Irano jūreiviai labai gerai pažįsta šią aplinką ir joje jaučiasi kaip namuose. Niekada nedera nuvertinti namų privalumo.

Sąsiauris yra maždaug nuo 18 iki 51 jūrmilės pločio ir pakankamai gilus, kad povandeniniai laivai galėtų jį kirsti panirę po vandeniu ir nepastebėti. Tačiau labiausiai į šiaurę nutolusiame taške laivų kelias susiaurėja vos iki 1,6 jūrmilės, kai kuriose vietose vanduo pernelyg seklus, kad giliagrimzdžiai laivai galėtų saugiai praplaukti. Laivai turi pasukti į šiaurę, tada daryti staigų posūkį į kairę ir apiplaukti šiauriausią Omano kraštą ir tik tuomet, pasukę kiek dešiniau, gali tęsti kelionę į vakarus.

Dėl šių nuspėjamų manevrų kelionė Hormūzo sąsiauriu tampa gana ilga ir rizikinga – laivai yra lengvas taikinys. Tai jokia problema taikos sąlygomis, bet visai kitas reikalas karo atveju. Sąsiaurį kertantys laivai visą laiką yra krante išdėstytos Irano ginkluotės, tokios kaip sparnuotosios raketos bei taktiniai lėktuvai, šešėlyje, ką ir kalbėti apie gausius Irano Revoliucinės gvardijos būrius sausumoje. Problemą dar labiau didina kuklus Islamo Respublikos minininkų laivynas ir rusų gamybos Kilo klasės povandeniniai laivai.

Tokia ginkluotė meta iššūkį atviroje jūroje. Pavojus uždaruose vandenyse, kur lavai turi mažai vietos gynybiniams arba puolamiesiems manevrams, dar didesnis. Net kirtę sąsiaurį, laivai turi praplaukti nedideliu atstumu nuo Abu Musos ir Tunbo salų, į kurias pretenduoja tiek Iranas, tiek Jungtiniai Arabų Emyratai, bet kontroliuoja Irano kariškiai.

Nereikėtų daryti klaidos: lyginti pajėgų struktūrų ir klaidingai nutarti, kad JAV karinis laivynas, turėdamas daug daugiau karo laivų, lėktuvų ir ginklų, sutriuškins Irano ginkluotąsias pajėgas.

Trumpai kalbant, tai aplinka, tarsi pagal užsakymą palanki silpnesnei vietos jėgai, tokiai kaip Islamo Respublika, kurti veiksmingas priėjimo blokavimo strategijas, keliančias problemų vietos antagonistams ir įtakingiems pašaliečiams. Tokioje grėsmingoje aplinkoje JAV ir Irano karas būtų ne tik jūrinis. Iranui, kad pasiektų savo tikslus ir užblokuotų uždarą jūrą, nė nereikia tokių efektingų platformų kaip lėktuvnešiai. Gudrūs gynėjai gali panaudoti jūrines minas, povandeninius arba kitus laivus ir sutrikdyti laivybą arba visai ją nutraukti. Neverta laukti tradicinio jūrų mūšio – Irano jūrinei strategijai labiau tinka apibūdinimas „partizaninis karas“. Irano gynėjai sutelks asimetrišką ugnį siauriausiose ir sudėtingiausiose sąsiaurio vietose, kur priešo buvimo vieta iš anksto žinoma, nusitaikyti lengva, o pasprukti sunku. Iraniečiai puls atplaukiančius laivus minomis, raketomis ir torpedomis.

Todėl nereikėtų daryti klaidos: lyginti pajėgų struktūrų ir klaidingai nutarti, kad JAV karinis laivynas, turėdamas daug daugiau karo laivų, lėktuvų ir ginklų, sutriuškins Irano ginkluotąsias pajėgas.

Irano smūgis Donaldui Trumpui per antiamerikietišką protestą po penktadienio pamaldų Teherane. / AP/Scanpix nuotrauka
Irano smūgis Donaldui Trumpui per antiamerikietišką protestą po penktadienio pamaldų Teherane. / AP/Scanpix nuotrauka

Antrinis teatras

Tik nedidelė dalis JAV karinio jūrų laivyno pajėgų susidurs su jungtine Irano karine jėga, įskaitant ne tik jūrų, bet ir sausumos pajėgas krante. Kokio dydžio JAV karinės jūrų pajėgos dalyvautų peštynėse Persijos įlankoje, priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant tai, kiek Vašingtono politinė vadovybė vertina JAV interesus Persijos įlankos regione, kas vyksta kitur Eurazijos periferijoje ir kiek vadovybei svarbus Persijos įlankos regionas lyginant su įsipareigojimais karštuosiuose taškuose, tokiuose kaip Pietų Kinijos jūra ar Viduržemio jūra.

JAV ginkluotųjų pajėgų sėkmė nėra iš anksto garantuota. Jos negarantuoja ir netoli Persijos įlankos regiono dislokuotas JAV lėktuvnešis, kurį pasiuntė Donaldo Trumpo administracija. 2002 metais per mokymus „Tūkstantmečio iššūkis“ („Millennium Challenge“) žaisdamas už raudonųjų komandą JAV jūrų pėstininkų generolas leitenantas Paulas Van Riperis sumušė JAV karinių pajėgų lėktuvnešio operatyvinę grupę kūrybiškai pertvarkęs Teherano disponuojamus išteklius. Tai, ką galėjo padaryti amerikietis, vietos gyventojai tikriausiai gali padaryti dar geriau. Iranas yra potencialus priešas, kurio negalima nuvertinti.

Irano Revoliucinės gvardijos karininkas su Izraelio vėliava ant batų pado per kadetų baigimo ceremoniją karo akademijoje Teherane. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Irano Revoliucinės gvardijos karininkas su Izraelio vėliava ant batų pado per kadetų baigimo ceremoniją karo akademijoje Teherane. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Remiantis Pentagono žodžiais, Persijos įlankos regionas dabar yra antrinis veiksmų teatras JAV ginkluotosioms pajėgoms, antrame plane kitų teatrų, kuriuose Amerika ir jos sąjungininkės susiduria su tokiomis galybėmis kaip Kinija ir Rusija. Kad ir kokie rimti JAV interesai Artimuosiuose Rytuose, jie nusileidžia dar svarbesniems interesams strateginėje didžiųjų valstybių konkurencijoje.

Kitais žodžiais, Baltieji rūmai negali pradėti karinės avantiūros Persijos įlankoje prieš tai labai rimtai tam nepasiruošę. Dabar kaip niekada reikia blaivių, o ne bravūriškų, sprendimų. To reikalauja aplinkybės ir ankstesni precedentai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika