Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Ką Rusijos „karo šunys“ veikia Afrikoje? 

2019 sausio 20 d. 19:11
Manoma, kad asmeninė CAR prezidento Archangelo Touaderos apsaugoje dirba Rusijos kariniai specialistai.   
Manoma, kad asmeninė CAR prezidento Archangelo Touaderos apsaugoje dirba Rusijos kariniai specialistai.   
AFP/Scanpix nuotraukos

Michailo Chodorkovskio centras „Dosjė“ pristatė tyrimą dėl Rusijos žurnalistų, kūrusių filmą apie privačią rusų karinę kompaniją „Vagner“, žūties Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR).  Kas yra tie kariai, į kuriuos galiausiai buvo atkreiptas dėmesys? 

Kremlius oficialiai neigia, kad egzistuoja privačios karinės kompanijos (PKK). Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per naujausią spaudos konferenciją komentuodamas klausimą apie PKK, teigė, kad tokios kompanijos turi teisę dirbti ir rūpintis savo komerciniais interesais bet kurioje pasaulio vietoje.

Apie privatų ir neoficialų Rusijos karinį buvimą Afrikoje komerciniais pagrindais „Radio Svoboda“ pasakojo šios temos ir kontinento žinovas, Senegalo sostinėje Dakare gyvenantis Sergejus Eledinovas.

– Būtent pastaraisiais metais, ypač po Rusijos žurnalistų nužudymo CAR, apie rusų samdinius pradėta daug kalbėti. Tai tapo sensacija. Rusai Afrikoje pasirodė neseniai? O gal Rusijos PKK, rusų samdiniai ten veikia seniai, juos galima įvairiai vadinti, tik mes apie tai sužinojome neseniai?

– Iš tiesų rusų, sovietų kariai Afrikoje buvo nuo šešto dešimtmečio pabaigos ir niekur iš ten nedingo. Jeigu prie Sovietų Sąjungos tai buvo darbas tėvynei, tai kai sovietai sugriuvo, rusų kariniai specialista ir taip pat išeiviai iš kitų sovietinių respublikų pradėjo dirbti sau.

Afrikoje mažiausias mėnesio atlygis yra žemiausio rango baltojo karinio specialisto Afrikoje, ir jis prasideda nuo trijų su puse tūkstančio eurų.

– Kai mes kalbame apie samdinius arba PKK karius, kaip juos atskirti?

– Terminas „samdinys“, sąlygiškai kalbant, reiškia ne tos šalies pilietį, su ginklu dalyvaujantį mūšiuose. Faktų, kad tokių rusų karių būtų Afrikoje, labai mažai. Jei kalbame apie PKK kaip apie kažkokią formaliai egzistuojančią struktūrą, tokių karių gali būti nedaug. Tačiau jei kalba eina apie tam tikrą grupę žmonių, kurie naudoja vienas ar kitas legalias formas ir schemas, kad užsiimtų karine konsultacija saugumo srityje ir rizikos mažinimu, tokių yra. Afrikoje seniai yra tokių Rusijos kompanijų ir atitinkamai išeivių iš Sovietų Sąjungos. Pastaruoju metu išryškėjo hibridinių karų epochos tendencija, todėl apie juos visi pradėjo kalbėti.

Juk tokių žmonių užsienyje naudojimas yra naudingesnis, negu oficialių karių. Svarbiausia, vietos gyventojams tai nesukelia tokio nepasitenkinimo, kokį sukeltų reguliarių karinių pajėgų naudojimas. „Privačių karinių specialistų“ praradimas neįtraukiamas į oficialias ataskaitas, jų veiklai netrukdo įprasta karinių štabų biurokratija. Be to, jie turi daugiau patirties, yra profesionalesni, negu vienos ar kitos valstybės reguliarių pajėgų kariai.

Teigiama, kad šiose nuotraukose - Rusijos samdiniai Sudane. "Twitter" nuotrauka
Teigiama, kad šiose nuotraukose - Rusijos samdiniai Sudane. "Twitter" nuotrauka

– Kai kalbame apie „rusų samdinius“ ar „karinius specialistus“ Afrikoje, visada šnekame tik apie PKK „Vagner“ kovotojus. Būtent ši grupė atsidūrė visų dėmesio centre ir virto visuotine kaliause. Tačiau tokių rusų grupių Afrikoje turbūt daug?

– Taip, tikrai daug. O „Vagner“ tapo lyg velniu, kurį visi aptarinėja. Pasakysiu tokį pavyzdį – tarkime, esu patyręs karininkas, man siūloma važiuoti į Afriką dirbti kokios nors kompanijos apsaugos direktoriaus pavaduotojo pareigose. Rengiu savo darbų programą, pagal kurią moderuoju tam tikrą grėsmių lygį. Tai išsiaiškinęs ieškau pažįstamų, su kuriais kartu tarnavau ir dirbau. Siūlau jiems darbą, jie sutinka, ir mes iškeliaujame į Afriką. Ar aš sukūriau PPK? Ne, tai tiesiog saugumo tarnyba. Kiekviena rimta užsienio kompanija, norinti čia užsiimti verslu, juolab šalyse, kurių padėti nestabili, turi tai daryti.

– Kur buvo pastebėti tie, kurie vadinami rusų samdiniais? Minima 16 Afrikos šalių.

– Jų gali būti daugiau, gali būti mažiau. Bet Afrikos kurioje šalyje, kurioje yra rimtas rusų verslas, turi būti tokia struktūra. Jei to nėra, vargšai tie verslininkai, kurie atėjo paleisti pinigų pavėjui. Tokia yra tų šalių tikrovė.

– Tai yra šiandien Afrikoje bet kurių užsieniečių – iš Rusijos, Kinijos, JAV ar Italijos – verslas neįsivaizduojamas be savos mažos privačios kariuomenės? Kiek tokia praktika paplitusi?

– Tokiai privačiai kariuomenei nereikia tankų, lėktuvų, galbūt nereikia didelio ginkluotų žmonių skaičiaus. Tačiau be nuosavos apsaugos tarnybos, galinčios spręsti sudėtingus klausimus, o svarbiausia, užkirsti kelią konfliktams, tai yra dirbti operatyvinį darbą, Afrikoje nebūtų įmanomi jokie dalykiniai reikalai. Pakartosiu: jei verslas neturi savos rimtos apsaugos tarnybos, jo savininkai labai rizikuoja. Viskuo.

Iš tiesų rusų, sovietų kariai Afrikoje buvo nuo šešto dešimtmečio pabaigos ir niekur iš ten nedingo.

– Ar pats bendravote su baltaisiais samdiniais Afrikoje – rusais, prancūzais ar bet kokiais kitais?

– Daug bendravau su tokiais profesionalais, įvairių tautybių žmonėmis. Kodėl jie taip gyvena? Todėl, kad tai yra darbas, kurį jie moka gerai atlikti. Jei žmogus yra profesionalus išminuotojas ar apsaugininkas, ieško darbo, kur geresnės sąlygos. Kam nors patinka, kur daugiau moka, kam nors, kur daugiau rizikos. Tie žmonės savo veiklą vertina kaip paprasčiausią darbą – tokį, kai kas nors remontuoja automobilius autoservise, kas nors kepa bandeles. Tačiau su samdiniais, kurie visada pasiruošę žudyti kitus žmones, prievartauti, deginti, o dar tai daro su malonumu, nesu bendravęs, tai – mano lygis, tie asmenys yra visiški marginalai.

CAR kariai rengiami, pasitelkus rusų karinius instruktorius.
CAR kariai rengiami, pasitelkus rusų karinius instruktorius.

– Prisiminiau seną žinomą filmą „Laukinės žąsys“, kurio pagrindiniai herojai tarp susišaudymų daug filosofuoja. Išeina, kad nors toks darbas purvinas, gaunami kruvini pinigai, vis vien jie visi myli Afriką. Ir būtent Afrikoje būti samdiniu ar privačiu kariniu specialistu neįmanoma be meilės šiam žemynui ir visos tų kraštų realybės. Ar tai tiesa?

– Taip ir yra. Afrika turi magijos, ji traukia. Nemylint Afrikos čia nebūtų įmanoma būti, gyventi, dirbti. Tačiau nebūkime romantiški naivuoliai. Už viso to yra dideli pinigai, galingos korporacijos, ciniškos vyriausybės. Tai yra žmonėms lyg ir patinka jų darbas ir „darbo vieta“, bet už tai jie gauna gerus pinigus, atitinkančius riziką, ir šie pinigai jiems yra svarbiausia.

– Apie kokius pinigus eina kalba, pradedant nuo minimalaus atlygio?

– Pagal mūsų mastelį – apie didelius. Afrikoje mažiausias mėnesio atlygis yra žemiausio rango baltojo karinio specialisto Afrikoje, ir jis prasideda nuo trijų su puse tūkstančio eurų. Toliau sumos didėja – ir neretai gerokai. Viskas priklauso nuo konkrečios kvalifikacijos, darbo pavojingumo ir pasiruošimo susidurti su pavojumi.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika