Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Judy Dempsey: „Europa neturi tuščiai piktintis Donaldu Trumpu, o galiausiai rimtai imtis savo gynybos“ 

2019 sausio 14 d. 15:32
Judy Dempsey
Judy Dempsey
Margaritos Vorobjovaitės (LŽ) nuotrauka

Garsi airių žurnalistė ir saugumo ekspertė Judy Dempsey pritaria skeptikams, tvirtinantiems, kad Prancūzijos siūloma Europos kariuomenės idėja yra neįgyvendinama, o europiečiai, nors ir nemėgstantys Donaldo trumpo, turėtų įsiklausyti į jo keliamus reikalavimus karybos srityje.

Su „Carnegie Europe“ saugumo eksperte ir „Strategie Europe“ redaktore Judy Dempsey „Lietuvos žinios“ kalbėjosi kasmetinio neformalaus Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikimo“ metu.

Madinga, bet nereali

– Ar Europos kariuomenės idėja realistiška, ar ji įgyvendinama?

– Ši idėja Europos Komisijoje ir kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse dabar labai „madinga“. Beje, ji dažnai aptariama visai kitokios formos, nei apie tai kalbėjo Prancūzijos prezidentas arba kaip tai įsivaizduojama Vokietijoje. Tiesa, pastaroji taip pat neis šiuo keliu.

Taip, tokia idėja egzistuoja, bet šiandien ji nėra nei reali, nei įgyvendinama, ir tam yra daug priežasčių. Pirmiausia, reikia sukurti bendrą strateginę kultūrą, o jos nėra. Prancūzija siekia daugiau bendrumo gynybos klausimais, bet jo nėra.

– Prancūzija yra įsitraukusi į konfliktus Afrikoje. Ar būtent tam – kariauti Afrikoje – jai reikia Europos kariuomenės?

– Prancūzijoje, kaip ir Jungtinėje Karalystėje, suvokiama, kad nė viena valstybė nebegali savarankiškai spręsti tokių globalių saugumo iššūkių kaip terorizmas, migracija, klimato kaita ir panašiai. Taigi Emmanuelis Macronas kalba apie tai, kad konfliktų draskoma Afrika sukels rūpesčių visai Europai. Prancūzų pajėgos tikrai labai įsitraukusios į konfliktus Afrikoje, tačiau Prancūzija nejaučia poreikio į pagalbą sprendžiant lokalius konfliktus paprasčiausiai išsireikalauti daugiau kareivių. Prancūzija norėtų, kad Europa suprastų, jog tai – bendri visai Europai kylantys saugumo iššūkiai.

– Tie patys iššūkiai (nors gal ir bendri) gali būti skirtingai vertinami įvairiose ES šalyse. Juk, kaip minėjote, bendro strateginio požiūrio nėra.

– Vien pažvelgus į žemėlapį, tampa visiškai aišku, kad Lietuvos arba Latvijos saugumo prioritetai yra visiškai kitokie nei, pavyzdžiui, Portugalijos arba Italijos. Tarp jų faktiškai nėra nieko bendro. Manau, šiandien problema yra tai, kad šalys viena iš kitos reikalauja imtis tam tikrų saugumo iššūkių, dalyvauti saugumo operacijose, reikalauja vienodai vertinti grėsmes. Tačiau ten, kur valstybės neįžvelgia savo interesų, priverstinai to padaryti neįmanoma. Manau, kad šiuo atveju šalys galėtų pasidalyti į grupes pagal joms aktualiausias grėsmes.

Nepadėsime sąjungininkams, nebūsime saugūs

– Ar tai reiškia, kad ES federalizacija – neigiamas dalykas, nes visas šalis tempia ant vieno kurpalio?

– Ne. Daugeliu atžvilgių Europa jau yra federacija – prekybos, konkurencijos reguliavimo, o pamažu – ir energetikos politikos srityse. O ką jau kalbėti apie laisvą judėjimą! Be jo ir aš su jumis šiandien Lietuvoje nesikalbėčiau (juokiasi – aut.). Taigi kai kurios federacinės struktūros jau veikia, ir manau, kad tai yra labai gerai.

Be to, federalizacija nebūtinai turi reikšti nacionalinio sprendimo karo ir taikos klausimais sumenkinimą. Daugiau integracijos turėtų reikšti, kad bus daugiau saugumo integracijos. Tačiau Europa kol kas nepasirengusi žengti šiuo keliu – federacija tapo vos ne keiksmažodžiu. Pažiūrėkime, kas vyksta Italijoje arba Vengrijoje, kur žodžio „federacija“ niekas nebenori vartoti. Gaila, nes jei tikime Europa, žmonėms reikia išaiškinti ir Bendrijos privalumus, ir trūkumus. Deja, tai daro labai mažai lyderių.

Judy Dempsey: „Šalys galėtų pasidalyti į grupes pagal joms aktualiausias grėsmes.“

– Europa kol kas neranda bendro požiūrio į gynybą. Ar žemyno saugumas įsivaizduojamas be amerikiečių?

– Ne. Turime elgtis atsargiai, nes visi suprantame, kad saugumas yra transatlantinių santykių pagrindas, o dabar šie santykiai silpnėja. D. Trumpas vertina NATO kaip verslą, esą duok pinigų arba eik lauk. Tačiau tai nėra svarbiausias dalykas. Europiečiams nepatinka tai, ką sako D. Trumpas, bet mes privalome įsiklausyti į jo žodžius, nes privalome ilgainiui vis labiau imtis užtikrinti savo pačių saugumą. Kol kas JAV paramą vis dar vertiname kaip savaime suprantamą dalyką.

Europos šalių vadovai labai mėgsta kritikuoti JAV prezidentą, tačiau jis privertė Europą susiimti, ir tai yra gerai. Kita vertus, kritikuodami galbūt nemėgstamą D. Trumpą, pasakykite, o ką gero pasiūlėte jūs? JAV prezidentui turėtume sakyti: „Taip, išgirdome jūsų pasiūlymus. Štai mūsiškiai, išsiaiškinkime, kaip viską sutvarkyti.“ Tačiau mes patys jokių pasiūlymų nepateikėme. Užtat vis garsiai rėkaujame, kaip blogai, kad D. Trumpas išveda pajėgas iš Sirijos. Atleiskite, o ką gi jūs nuveikėte Sirijoje per pastaruosius aštuonerius metus? Ogi... nieko.

Jei Europa nori, kad Vašingtonas ją rimtai vertintų gynybos, žvalgybos ir užsienio politikos srityse, ji turi pradėti pati rūpintis šiais dalykais. Ji turi pati teikti Vašingtonui konstruktyvius pasiūlymus – atėjo laikas veikti. Europa turėtų pati klausti Vašingtono, kuo galėtų padėti. Patys nusisukome nuo Sirijos ir Jemeno. Todėl dabar mūsų žodis Artimuosiuose Rytuose nereiškia nieko – net sprendžiant Izraelio ir Palestinos konfliktą.

Dauguma Europos šalių pernelyg pasikliauja švelniosiomis galiomis ir nesupranta, kad diplomatija kartais turi būti paremta kietąja galia. Kuo mažiau padėsime sąjungininkams, tuo mažiau saugumo gausime patys.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika