Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Balkanai vėl nerimsta: Kosovo sprendimas turėti savo armiją suerzino Serbiją 

2018 gruodžio 18 d. 20:00
Praeitą savaitę vykęs Kosovo saugumo pajėgų paradas. 
Praeitą savaitę vykęs Kosovo saugumo pajėgų paradas. 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pirmadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį galingiausių pasaulio valstybių atstovai diskutavo apie Kosovo sprendimą formuoti savo armiją. Šalies prezidentas Hashimas Thaci tvirtino, jog vienintelė klaida, kurią Kosovas padarė kurdamas armiją, – tai „laukimas penkerius metus“. Tačiau Rusija ir Serbija pasmerkė tokį Prištinos žingsnį.

Kreipdamasis į Tarybą, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius teigė esąs „labai susirūpinęs ir šiek tiek sunerimęs“ dėl pokyčių regione. Jis ragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Kosovo lyderiams, sakydamas, kad „kas nors turi pažaboti, suvaldyti tuos žmones, nes jų naujausios priemonės yra nesuderinamos su XXI amžiumi“.

Tuo pat metu A. Vučičius stengėsi paneigti net menkiausią užuominą, jog Serbija galėtų imtis karinių priemonių dėl Kosovo sprendimo formuoti armiją. Apie tokią galimybę penktadienį buvo užsiminęs jo patarėjas Nikola Selakovičius.

„Mes ateityje taip pat susilaikysime nuo bet kokių netinkamų žingsnių, nes praeityje daug kentėjome ir nenorime daugiau priešiškumo bei aukoti savo vaikų įvairiuose karuose ir susirėmimuose“, – per JT Saugumo Tarybos posėdį sakė Serbijos lyderis.

„Visada buvome aukos“

Savo ruožtu Kosovo prezidentas H. Thaci tvirtino, kad vienintelė grėsmė taikai – tai iš Belgrado sklindantys „neracionalūs raginimai kariauti ir konfliktuoti“.

„Jei Kosovas ir padarė klaidą, tai ta klaida buvo bereikalingas laukimas 5 metus, kad sukurtume armiją“, – teigė Kosovo vadovas. Jis pridūrė, kad šis sprendimas prisidės prie taikos ir stabilumo. „Mes visada buvome aukos, visada kovojome dėl išlikimo“, – tvirtino H. Thaci.

Kosovo serbai ir Belgradas nerimauja, kad suformavusi armiją Priština sieks jėga įsitvirtinti serbų daugumos regionuose šalies šiaurėje.

Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Churkinas pareiškė, jog Kosovo armija būtų „rimtas JT rezoliucijos pažeidimas“. Rezoliucija nr. 1244 buvo priimta 1999 metais, pasibaigus karui.

„Rezoliucijoje yra visiškai aiškus reikalavimas dėl visų ginkluotų Kosovo albanų grupių demilitarizavimo“, – teigė V. Churkinas ir pridūrė, kad toje teritorijoje gali būti tik tarptautinės bendruomenės kontroliuojamos daugianacionalinės pajėgos. Rusijos pasiuntinys taip pat pasmerkė Europos Sąjungos (ES) tarpininkavimo pastangas, sakydamas, kad jos nedavė „praktiškai jokių rezultatų.“

Neatšaukiamas sprendimas

Kosovo parlamentas penktadienį nubalsavo, kad jau esamos Kosovo saugumo pajėgos būtų transformuotos į šalies armiją.

Prieš išvykdamas į pirmadienio susitikimą Niujorke Kosovo prezidentas pareiškė, jog Priština laikysis savo sprendimo.

„Kad ir kas nutiktų Saugumo Taryboje, net jei tam tikras asmuo ar šalis reikštų susirūpinimą, Kosovo armijos formavimas yra neatšaukiamas veiksmas“, – šalies sostinėje jis kalbėjo žurnalistams.

Priština ne sykį teigė, kad armija nekels grėsmės Kosovo serbams. Valdžios atstovai planuoja, kad 5 proc. iš 5 tūkst. karių sudarytų serbų mažuma.

Vis dėlto daugelis tarptautinių abiejų šalių partnerių su nerimu stebi įvykius. Ir praėjus dviem dešimtmečiams, kai baigėsi Kosovo karas, baiminamasi naujo konflikto Balkanuose.

Seni priešai

Priešiškumas tarp Belgrado ir Prištinos tvyro nuo praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio, kai albanai, atsakydami į serbų priespaudą, griebėsi ginkluoto sukilimo. Serbija jį malšino pasitelkdama kariuomenę.

1999 metais NATO inicijavo 78 dienų bombardavimo kampaniją, kuri privertė Slobodaną Miloševičių atitraukti savo karius. Kartu su Serbijos armija ir policija Kosovą paliko tūkstančiai etninių serbų, daugelis kitų buvo išstumti per 2004 metų neramumus. Dėl Vašingtono vadovautos intervencijos Kosovo albanai tapo ištikimais JAV sąjungininkais.

Skaičiuojama, kad Kosovo teritorijoje vis dar gyvena apie 120 tūkst. serbų, daugiausia Kosovo šiaurėje.

Šalies albanai nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė 2008 metais. Tačiau šiam žingsniui smarkai priešinosi Belgradas, remiamas Rusijos. Nors dauguma Vakarų valstybių pripažino Kosovo valstybingumą, nuo šio žingsnio yra susilaikiusios keletas ES valstybių narių. Kosovo atsiskyrimo taip pat nepripažįsta ir Kinija.

Įspėja dėl „etninio valymo“

Dėl Serbijos diplomatinės kampanijos Kosovas niekaip netampa Jungtinių Tautų nariu. Pastaraisiais metais ES dėjo pastangas, kad Belgrado ir Prištinos santykiai normalizuotųsi, bet derybos nebuvo itin sėkmingos.

Šių metų lapkritį Serbijai pavyko sutrukdyti Kosovui prisijungti prie Interpolo. Supykdyta tokios kaimynų valstybės politikos, Priština, ignoruodama regioninį laisvosios prekybos susitarimą, iš Serbijos importuojamoms prekėms įvedė 100 proc. muito tarifą. ES pasmerkė šį Kosovo žingsnį ir paragino nedelsiant atšaukti šias priemones.

Kosovo sprendimas padidino ekonominį spaudimą serbų daugumos regionuose šalies šiaurėje. Praėjus kelioms dienoms, kai buvo pakelti tarifai, Kosovo saugumo pajėgos taip pat įvykdė reidą serbų dominuojamuose rajonuose, kur sulaikė 4 asmenis, įtariamus vietos serbų politiko Oliverio Ivanovičiaus nužudymu šių metų pradžioje.

Kosovo serbai ir Belgradas nerimauja, kad suformavusi armiją Priština sieks jėga įsitvirtinti serbų daugumos regionuose šalies šiaurėje.

Serbijos premjerė Ana Brnabič įspėjo, kad atokiu atveju Belgradas ten galėtų dislokuoti karius. Pasak jos, karinis atsakas „deja, yra viena iš svarstomų galimybių“. „Mes negalime likti nuošalyje ir stebėti, kaip kas nors vykdo etninį valymą“, – teigė ji.

Savo ruožtu Kosovo premjeras Ramushas Haradinajas, buvęs sukilėlių lyderis, pabrėžė, kad baiminamasi be reikalo, nes armija „priklauso visiems“: „Kariuomenė niekada nebus panaudota prieš savo pačių žmones. Ar jie būtų pietuose, ar šiaurėje, ar čia, Kosovo armija niekada nebus prieš juos panaudota“, – rašė jis savo tviterio paskyroje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika