Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Ar gausesnės JAV pajėgos Lenkijoje atgrasytų Rusiją nuo puolimo prieš Baltijos šalis? 

2019 sausio 9 d. 14:26

Kaip rašo „The National Interest“ autorius Michaelas Peckas, niekas nepuoselėja iliuzijų, kad keli tūkstančiai JAV kareivių, dislokuotų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, galėtų sustabdyti iš savo bazių pasienyje plūstelėjusią Rusijos armiją. Tačiau pats amerikiečių buvimas mūsų regione, kaip kažkada Vakarų Vokietijoje, Rusijai simbolizuoja raudoną liniją ir prieš ją peržengdamas Kremlius gerai pagalvotų.

Anot „The National Interest“, kai kurie ekspertai rekomenduoja Lenkijoje dislokuoti amerikiečių šarvuotąją techniką ir atakos sraigtasparnius, o Danijoje įkurdinti JAV laivyno bazę.

Ar tai tikrai padėtų atgrasyti Rusiją, klausia Michaelas Peckas. Lenkijoje jau dislokuota amerikiečių Brigados kovinė grupė, o Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dar 4 kovinės NATO grupės po 1200 kareivių.

Pasak autoriaus, karo atveju Rusijos pajėgos turėtų didelį privalumą – pajudėtų iš tiesiai pasienyje esančių karinių bazių. Todėl būtų naivu tikėtis, kad minėtos sąjungininkų pajėgos juos sustabdytų. Tačiau pats jų buvimas regione priverčia Rusiją elgtis atsargiau ir susimąstyti: ar šios teritorijos vertos to, kad įsivelti į konvencinį karą su visomis NATO valstybėmis?

Atlanto tarybos studijoje (autoriai – JAV oro pajėgų atsargos generolas Philipas Breedlove ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow) teigiama, kad Lenkijoje ir Baltijos šalyse nubrėžta raudona linija turi būti ryškesnė. „Nors NATO ir JAV kovinės grupės yra pajėgios kautis, jos neturi aiškaus koordinuoto NATO ir JAV karo veiksmų plano. Joms taip pat trūksta žvalgybos, stebėjimo ir mūšio lauko žvalgybos pajėgumų. Taip pat nėra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos ir toliašaudės ginkluotės. Ryžtingas konvencinis Rusijos puolimas, ypač jei būtų netikėtas, palyginti greitai įveiktų čia dislokuotas JAV ir NATO pajėgas, iki tol, kol atvyktų pastiprinimai“, – rašė Philipas Breedlove ir Alexanderis Vershbow.

Jei Maskvos neatgraso viena JAV brigada, ar tai pavyks padaryti prie jos pridėjus keletą batalionų ir eskadrinių minininkų?

Baimė, kad Rusija gali užgrobti Baltijos šalis ir Lenkiją greičiau, nei NATO smogtų atgal, verčia net svarstyti rusų išstūmimo iš jų pradinių pozicijų scenarijų, nors jis ir labai eskaluotų konfliktą.

2018 metais NATO priėmė „4x30“ planą – pasirengimas dislokuoti 30 batalionų, 30 eskadrilių ir 30 laivų per 30 dienų. Studijos autoriai mano, kad to negana. Jie siūlo taip sustiprinti JAV pajėgas Lenkijoje, kad jos taptų vaze, iš kurios būtų siunčiama pagalba Baltijos šalims. Šiam tikslui jie siūlo laikinas JAV bazes paversti nuolatinėmis, o Poznanėje įkurti divizijos štabą, koordinuosiantį amerikiečių pastiprinimų judėjimą į Lenkiją ir Baltijos šalis.

Kaip papildomas priemones studijos autoriai įvardijo dabartinės amerikiečių brigados Lenkijoje sustiprinimą, tankų brigados įkūrimą Vokietijoje, gausesnį JAV specialiųjų operacijų pajėgų dislokavimą regione ir JAV eskadrinių minininkų bazės įkūrimą Danijoje. Amerikiečių karo laivai turėtų nuolat patruliuoti Baltijos jūroje ir reguliariai lankytis NATO šalių uostuose.

Atsižvelgiant į prezidento Donaldo Trumpo nusiskundimus, kad sąjungininkai neprisiima sąžiningos gynybos kaštų dalies, studijos autoriai aiškiai deklaruoja, kad sąjungininkai Rytų Europoje turės mokėti už didesnes JAV pajėgas regione. Lenkija jau pažadėjo skirti 2 milijardus dolerių, tačiau kaštai tikrai bus didesni.

Michaelo Pecko nuomone, šie pasiūlymai galėtų būti naudingi: per menkos pajėgos gali ne atgrasyti, o kaip tik gundyti potencialų priešininką. Tačiau jei Maskvos neatgraso viena JAV brigada, ar tai pavyks padaryti prie jos pridėjus keletą batalionų ir eskadrinių minininkų? Michaelo Pecko nuomone, pats faktas, kad tektų susidurti su JAV kariais savaime jau yra atgrasymo veiksnys... arba ne.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika