Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Sodų bendrijų gatvių savivaldybės perimti nenori 

2019 kovo 31 d. 17:53
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sodininkų bendrijoms siūloma leisti pačioms nustatyti automobilių parkavimo bei komercinės veiklos apribojimus. Tiek pataisos iniciatoriai, tiek sodininkų bendruomenės atstovai sako, kad tokių taisyklių labiausiai reikia šalia didmiesčių esančioms sodininkų bendrijoms.

„Keliukai siauri, nėra kur statyti automobilių, čia iš Vilniaus kilusi problema“, – BNS sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

Pataisų iniciatorė „valstietė“ Asta Kubilienė, gyvenanti sodų bendrijoje, BNS tikino, kad soduose yra skirtingo pločio keliukų ir gatvių, todėl sprendimai turi būti priimami individualiai.

„Nuperkamas sklypas ten, kur siauros gatvelės, ir pastatomas dar daugiabutis. Kur žmonėms statytis savo mašinas? Arba įsikuria darželis, vaikus atvežę ar norintys pasiimti tėvai automobilius irgi stato kur pakliūva – ir į kitų žmonių kiemus įsuka, ant vejos, pravažiuoti kiti negali, pypsi, kelia triukšmą. Gal galima aikštelei rasti plotą?“, – BNS sakė ji.

Ji mano, kad sodininkų bendrijose neturėtų steigtis ir verslininkai, pas kuriuos atvyksta daug klientų.

„Autoservisai, kur mašinos juda viena po kitos, degalinės“, – teigė parlamentarė.

J. Ravinis mano, kad sodininkų bendrijos pačios spręstų, kokie verslai jose negalėtų būti plėtojami. Tačiau ši problema taip pat aktualesnė miestuose, kur daugiau žmonių nuolat gyvena soduose.

„Daug kur žmonės įsirengę sulčių spaudyklas ir mašinas remontuoja ir niekam netrukdo, nes su kaimynais susitariama, o ten, arčiau miesto, daugiau problemų“, – aiškino 45 sodininkų bendrijas vienijančios organizacijos vadovas.

Dabar bendrijos gali pačios nustatyti ramybės laiką, atliekų išvežimo, naminių gyvūnų laikymo, taip pat bendrojo naudojimo statinių ar įrenginių priežiūros tvarką.

Pataisų projektas, be kita ko, numato, kad kelius ir gatves bendrijos galėtų perduoti savivaldybėms.

„Jeigu gyveni Gedimino prospekte, už gatvės remontą nemoki, o jeigu – soduose, turi mokėti, nors ten esančiais keliukai važinėja kas netingi“, – sakė A. Kubilienė.

Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos sodų keliams tvarkyti gali būti skiriama 4–7 mln. eurų per metus.

J. Ravinio teigimu, dabar Lietuvoje yra apie 1,2 tūkst. sodininkų bendrijų, joms priklauso apie 240 tūkst. gyventojų.

Naujas Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas siūlo A. Kubilienė, Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė, Laimutė Matkevičienė, Guoda Burokienė ir socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika