Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Metų medžio rinkimus nugalėjo E. Šimkūnaitės „krikštaduktė“ 

2017 spalio 21 d. 17:23
Raganų eglės apylinkėse - įspūdingas Opstainio (Vilkyškių) piliakalnis.
Raganų eglės apylinkėse - įspūdingas Opstainio (Vilkyškių) piliakalnis.
Vytenio ir Junonos Almonaičių nuotraukos

Lietuvos metų medžiu ką tik išrinkta Raganų eglė, auganti Vilkyškių miške. Ji mūsų šaliai kitais metais atstovaus Europos medžių rinkimo konkurse.

Antrąkart surengto Lietuvos metų medžio rinkimai buvo skirti ne tik išaiškinti, kokį medį mes norime matyti Europos metų medžio konkurse, bet ir siekiant atkreipti dėmesį į kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.

Iš 12 kandidatų

Metų medis buvo renkamas iš 12 kandidatų. Šie atrinkti iš 49 paraiškų, kurias teikė regioniniai parkai, savivaldybės, kaimų, miestelių bendruomenės ir privatūs asmenys. Tad šiemet dėl šalies Metų medžio titulo varžėsi Adamavo, Buivydo, Elmės šešiakamienis, Grybiškių, Gudlaukio ąžuolai, Papilės penkiolikakamienė ir Meškėnų liepos, Veisiejų ir Raganos uosiai, Raganų eglė, Medaus obelis ir Aukštadvario kaštonas.

VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ svetainėje www.arboristai.lt suskaičiavus balsavusiųjų balsus paaiškėjo nugalėtojas – Raganų eglė. Pernai metų medžiu buvo išrinktas Stelmužės ąžuolas.

Išpopuliarino žinyno autoriai

Įspūdingą Raganų eglę dar 2003 metais keliautojo žinyne po Pagėgių kraštą „Šiaurės Skalva“ yra aprašę Vytenis ir Junona Almonaičiai. Kaip portalui www. lzinios.lt pasakojo V. Almonaitis, tuomet eglė buvo mažai žinoma ir lankoma. „Praktiškai net takų iki jos nebuvo. Mums su Rambyno regioninio parko direktoriumi Ričardu Mažučiu teko brautis per tankų mišką ir ieškoti tos eglės, – prisiminė V. Almonaitis. – Tada nebuvo jokių nuorodų, takų ar tiltelių per pelkėtą vietovę.“

Vėliau Pagėgių krašto lankytinas vietoves populiarinantis keliautojo žinynas susilaukė dar dviejų leidimų. Apie Raganų eglę, kuri tame žinyne buvo pirmą kartą išsamiai aprašyta, sužinojo daug lankytinomis Lietuvos vietomis besidominčių žmonių. Iki jos turistai numynė takus. Galbūt tai ir prisidėjo prie balsavimo rezultatų – Raganų eglė Vilkyškių miške daugeliui balsavusiųjų buvo jau gerai žinoma.

Vėtrų nepalaužta

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Knygos „Šiaurės Skalva“ autoriai, pristatydami eglę, rašo: „Pirmą kartą ją pamačius, daro didelį įspūdį ir neįprastu aukščiu – 32 m, ir savo amžiumi – išdygusi apie 1875 m., ir drūtu liemeniu – apie 5,1 m, ir tuo, kad išliko sveika siautėjant žievėgraužiams bei vėtroms. O įdomiausia, kad maždaug 80 cm aukštyje ji šakojasi net į keliolika kamienų!

Miškininkų nuomone, šį medį kažkada specialiai formavo žmogus, tačiau kiti sako, kad dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirtęs Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugusi. Nežinia, kiek seni pasakojimai apie tai, jog laukymėje prie eglės, atskridusios ant šluotų, susirinkdavę raganos. Susmeigusios kotais į žemę savo skraidymo įrankius, jos linksmindavęsi iki pirmųjų gaidžių. kartą viena raganaitė užsižiūrėjusi į gražų berną ir užmiršusi laiku išskristi. Jos šluota tuomet įaugusi į žemę ir virtusi medžiu.“

Pakrikštijo naujųjų laikų „ragana“

Paklausus, o kaip gi eglei prigijo Raganų eglės pavadinimas, V. Almonaitis aiškino: „Ilgai ji buvo vadinama tiesiog Didžiąja. Galbūt nugirdusi minėtus pasakojimus, farmacininkė, žiniuonė ir pati naujųjų laikų „ragana“ Eugenija Šimkūnaitė (1920 – 1996) apie 1990 metus pasiūlė eglei Raganų pavadinimą, kuris ir prigijo.“

Knygos autorius paaiškino, kaip galima nuvykti iki šio įspūdingo medžio, dabar jau turinčio šių metų Lietuvos medžio titulą: nuo Vilkyškių – Šereiklaukio vieškelio jos link nukreipta rodyklė. Nukakus 1,2 km miško keliuku, dar kelis šimtus metrų reikia nužingsniuoti takeliu per pelkaitę nutiestu lieptu.

Šalia – kiti įdomūs objektai

„Pasigrožėti šia įspūdinga egle tikrai verta. Be to, šalia yra ir daugiau įdomių lankytinų objektų, tad kelionė nebus tik iki vieno objekto“, – sakė vienas iš knygos autorių V. Almonaitis. Pasak jo, lankytojams įspūdį paliks ir į Vilkyškių mišką vedanti ąžuolų alėja. „Nuriedėjus nuo Vilkyškių bažnyčios 2 km Šereiklaukio keliu, Vilkyškių miško link nusuka siauras keliukas. Abipus jo rikiuojasi 39 šimtamečiai ąžuolai – visa ąžuolų alėja. Medžiai išlakūs, keroti, 2,8 – 3,8 m apimties. Jie galėjo būti pasodinti apie XIX amžiaus vidurį. Manoma, kad ši puiki alėja vedė į sovietmečiu sunaikintas Vilkyškių dvaro kapines. Alėja 2005 metais pripažinta gamtos paminklu, – pasakojo V. Almonaitis.

Atvažiavus lankyti tituluotos Raganų eglės, tikrai verta užkopti ir ant šiose apylinkėse esančio Opstainio (Vilkyškių) piliakalnio. Jis dar vadinamas Opste, Apste. Opstainys, kaip rašoma keliautojo žinyne „Šiaurės Skalva“, tai senas, skalvių laikus menantis kaimas pusiaukelėje tarp Vilkyškių ir Šereiklaukio. Už 2 km nuo šio kaimo sodybų dunkso Opstainio (Vilkyškių) piliakalnis. Jį, pasak V. Almonaičio, surasti nesunku – matosi nuo Vilkyškių – Šereiklaukio kelio. Piliakalnis ilgą laiką buvo apleistas, apaugęs krūmynais. 2010 – 2012 metais Rambyno regioninio parko direkcijos iniciatyva sutvarkytas ir pritaikytas lankymui.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"