Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Mažeikių rajone įamžinti signataras ir prezidentas 

2018 gruodžio 11 d. 11:48
Mažeikių rajono Renavo dvare atidengtas paminklas broliams Narutavičiams.
Mažeikių rajono Renavo dvare atidengtas paminklas broliams Narutavičiams.
mazeikiai.lt nuotrauka

Mažeikių rajono Renavo dvare atidengtas paminklas čia augusiems Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Stanislovui Narutavičiui (1862–1932) ir jo broliui – pirmajam nepriklausomos Lenkijos prezidentui Gabrieliui Narutavičiui (1865–1922).

Lietuvos, o drauge ir kaimyninės Lenkijos nepriklausomybės 100-mečio proga Mažeikių rajono Renavo dvare (Sedos seniūnija) atidengtas skulptoriaus Romualdo Kvinto (1953–2018) drauge su architektu Algirdu Žebrausku sukurtas paminklas dviem garsiems broliams, bajorams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams. Vienas jų kūrė nepriklausomos Lietuvos valstybę, antrasis dėjo pamatus Lenkijos nepriklausomybei. Abu broliai paminkle pavaizduoti vaikais, žvelgiančiais į skirtingas puses.

Valstybės vyrai pavaizduoti vaikais

Paminklas Renavo dvare pastatytas Mažeikių rajono savivaldybės bei rėmėjų lėšomis. Šio paminklo pastatymo idėjos autorius architektas A. Žebrauskas „Lietuvos žinioms“ yra teigęs, jog vieta skulptūrai pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad būsimasis prezidentas bei signataras, mirus jų tėčiui, būdami vaikai su mama gyveno Renavo dvare. Paminklą kūręs skulptorius R. Kvintas taip pat mūsų dienraščiui yra pabrėžęs, jog abu brolius norėjęs pavaizduoti vaikais – t.y. perteikti, kokie jie buvo kai formavosi jų pažiūros ir siekiai. Nepaisant to, kad skulptūroje vaikai žvelgia skirtingomis kryptimis, berniukų artimumą liudija ant jaunesniojo brolio peties uždėta vyresniojo ranka. R. Kvintui netikėti mirus šių metų spalio 20-ąją, skulptūrą baigė kurti jo mokinys skulptorius Martynas Gaubas.

Garsėjo siekiais ir darbais

Broliai Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai – 1863-iųjų sukilimo dalyvio, Žemaitijos bajoro Jono Narutavičiaus sūnūs. S. Narutavičius buvo išsimokslinęs teisininku, jo brolis Gabrielius – inžinieriumi. G. Narutavičiui teko vadovauti dviem Lenkijos ministerijoms, o 1922 metų gruodžio 9-ąją Lenkijos Seimas jį išrinko šalies prezidentu. Deja, valdyti šią valstybę Gabrieliui teko vos savaitę. Prezidentas buvo nušautas jam priešiškų politinių jėgų atstovo.

Teisininkas S. Narutavičius, gavęs lietuvių tautos pasitikėjimą, buvo renkamas į 1905 metų Didįjį Vilniaus Seimą, taip pat – į 1917-ųjų Vilniaus konferenciją. Šios konferencijos dalyviai, išrinkę S. Narutavičių Lietuvos Tarybos nariu, patikėjo jam atsakomybę pasirašyti 1918 metų Vasario 16-osios aktą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika