Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Lukiškių aikštėje – pogrindžio simbolika 

2017 lapkričio 27 d. 15:00
Andrius Labašauskas, vis dar negalintis patikėti, kad laimėjo atranką, prisipažino, jog konkurse dalyvavo siekdamas sudaryti konkurenciją Vyčio skulptūrai, kuri, anot menininko, turėjo politinį palaikymą. Vyčio skulptūrą protegavo Vyčio paramos fondas./
Andrius Labašauskas, vis dar negalintis patikėti, kad laimėjo atranką, prisipažino, jog konkurse dalyvavo siekdamas sudaryti konkurenciją Vyčio skulptūrai, kuri, anot menininko, turėjo politinį palaikymą. Vyčio skulptūrą protegavo Vyčio paramos fondas./
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos valstybingumą reprezentuojančioje Lukiškių aikštėje numatyto laisvės kovotojams skirto memorialo konkursą iš penkių projektų visuomenė ir ekspertų komisija pasirinko skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko pasiūlytą miško brolių partizanų bunkerius bei pogrindžio simboliką primenančią memorialinę kompoziciją.

A. Labašausko projektas iš kitų išsiskiria santūriu minimalizmu, neperkrauta simbolika. Autorius į aikštę siūlo pažvelgti pirmiausia kaip į laisvą, atvirą miesto erdvę. Pagrindinis akcentas – į Genocido aukų muziejaus pusę suformuotas kalvos šlaitas, uždengtas vertikaliu 3 metrų aukščio skulptūriniu medžių kamienų formos plastikos reljefu. Pasak autoriaus, medžių motyvas pasirinktas neatsitiktinai. Į viršų besistiebiančių kamienų vaizdas siejasi su miško partizanų bunkeriais ir pačiu mišku, kuris lietuviams nuo seno svarbus tiek strategine, tiek sakraline prasme. Taip pat ši skulptūrinė siena simbolizuoja ir pogrindį – simbolinę erdvę, kurioje vyko pasipriešinimas okupacijai.

Andrius Labašauskas: „Žmonės, esantys ant takelių, pievų ar kalvelės, tas vaizdinys ir yra tai, už ką kovojo laivės kovų dalyviai – laisvą buvimą erdvėje“

Ant medžių kamienus primenančio reljefo bus išraižyti slapyvardžiai, po kuriais slėpėsi laisvės kovotojai – Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė, Vanagas ir kiti. „Po tais slapyvardžiais slėpdavosi dažniausiai ne vienas, o keli, taip siekdami suklaidinti persekiotojus“, – sakė menininkas. Iš viso, pasak jo, bus išgraviruota beveik 6 tūkst. partizanų slapyvardžių.

Komisijos narė Šiuolaikinio meno centro atstovė Virginija Januškevičiūtė sakė, kad konkursą laimėjęs projektas dar galės būti šiek tiek pakeistas atsižvelgus į ekspertų pastabas. Memorialui jau rekonstruotoje aikštėje sukurti Kultūros ministerija skiria 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus miesto savivaldybė. Memorialas laisvės kovotojams bus sukurtas iki kitų metų gruodžio 1 dienos.

Lėmė moterų pasirinkimas

Visuomenė internete už A. Labašausko ir kitą projektą su Vyčio skulptūra „Atminti ir pagerbti“ (kūrybinė grupė: Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, Rimantas Dichavičius, Arūnas Sakalauskas) balsavo maždaug vienodai. Kaip spaudos konferencijoje pranešė Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, „Atminti ir pagerbti“ projektas surinko 11 966 visuomenės balsus, o A. Labašausko projektas tik 47 balsais mažiau – 11 919. Aptarus šiuos visuomenės jau pasirinktus lyderius, 7 iš 8 komisijos narių (vienas nedalyvavo) balsavo už A. Labašausko projektą. Kūrybinės grupės projektas su Vyčiu gavo tik vieno komisijos nario balsą. Kadangi ekspertų komisijos balsai buvo svaresni (lėmė 50 proc.) už balsavimą internetu, nugalėtoju išrinktas memorialas, simboliškai primenantis pogrindį.

Pasak G. Žemaitytės, iš 32 tūkst. užskaitytų balsų 94 proc. balsavusiųjų – gyvenantys Lietuvoje, 6 proc. – užsienyje. Daugiau kaip pusė balsavusiųjų – jauni 18 – 35 metų žmonės. Įdomu, kad 98 proc. – moterys. Moterys labiau ir rinkosi žalios laisvos pievelės su partizanų bunkeriu simboliką. Vyrams labiau imponavo valstybės herbo – Vyčio – simbolika. Vilniečiai pirmenybę teikė A. Labašausko projektui, o kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai – kūrybinės grupės projektui „Atminti ir pagerbti“.

Andriaus Labašausko projekto maketas.
Andriaus Labašausko projekto maketas.

Moderni simbolika

Konkurso nugalėtojas A. Labašauskas, pateikęs projektą su miško, partizanų bunkerių, pogrindžio simbolika be jokios nuo seno įprastos skulptūros ant postamento (kokia dar visai neseniai šioje aikštėje stovėjo), įsitikinęs, kad skulptūros tradicija mene yra jau atgyvenusi. Jis prisipažino, jog atrankoje dalyvavo siekdamas sudaryti konkurenciją skulptoriaus Arūno Sakalausko siūlomai Vyčio skulptūrai, kuri, anot menininko, turėjo politinį palaikymą. Vyčio skulptūrą protegavo Vyčio paramos fondas (vienas jo steigėjų – Vilius Kavaliauskas).

Pagal Andriaus Labašausko idėją, už 3 metrų aukščio medžių formas atkartojančio skulptūrinio reljefo su 6 tūkst. partizanų slapyvardžių - laisva žalia erdvė, geriausiai simbolizuojanti iškovotą laisvę.
Pagal Andriaus Labašausko idėją, už 3 metrų aukščio medžių formas atkartojančio skulptūrinio reljefo su 6 tūkst. partizanų slapyvardžių - laisva žalia erdvė, geriausiai simbolizuojanti iškovotą laisvę.

Akivaizdu, kad aistros, tebesitęsiančios nuo Nepriklausomybės paskelbimo, dėl Lukiškių aikštės memorialo dar nenurims. Visai neseniai, lapkričio viduryje, artėjant konkurso pabaigai, apie 300 žmonių Lukiškių aikštėje surengtoje protesto akcijoje piktinosi Kultūros ministerijos vykdomu konkursu ir ragino čia pastatyti Vyčio paminklą, nepaisant to, ką parodys visuomenės nuomonė.

Už ką kovota

„Vytis, kaip simbolis, viskas su juo gerai, tiesiog forma, kuria jis buvo pasirinktas, man asmeniškai nėra priimtina“, – sakė A. Labašauskas. Lukiškių aikštė pagal jo sumanymą būtų atvira erdvė, o joje žaidžiantys ar piknikus rengiantys žmonės įprasmintų laisvės idėją: „Žmonės, esantys ant takelių, pievų ar kalvelės galės iškylauti, žaisti kamuoliu, vedžioti šunis ar žaisti su vaikais – tas vaizdinys ir yra tai, už ką kovojo laivės kovų dalyviai – laisvą buvimą erdvėje“, – pristatymas projektą sakė A. Labašauskas. Jis pabrėžė, kad ši istorinė miesto aikštė yra reprezentacinė aikštė, bet kartu ji turi ir rekreacinę funkciją. „Aš manau, kad vis dėlto turėjo būti rastas kažkoks kompromisas tarp visuomenės, valdžios ir menininko, nes turi visos pusės kažkaip dalyvauti“, – pridūrė jis.

Toks vaizdas atsivers į Gedimino prospektą priešais Genocido aukų muziejų.
Toks vaizdas atsivers į Gedimino prospektą priešais Genocido aukų muziejų.

Konkurse taip pat dalyvavo architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir kolektyvo AEXN darbas „Šviesti tiesa“, siūlantis Vyčio kryžiaus formos šviečiantį aukurą, reaguojantį į žmogaus prisilietimą. Kraštotyrininkas Algimantas Lelešius siūlė memorialą su devyniais nedideliais baseinėliais, išdėstytais aikštėje Vyčio kryžiaus forma. Filmų ir meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros projekte buvo numatyta galimybė kiekvienam aikštės lankytojui atlikti simbolinį garbės sargybos veiksmą.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"