Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Kur Lukiškių aikštės paminklas tautos gajumui? 

2017 spalio 16 d. 09:19
Taip dailininkas Aleksandras Vozbinas prieš daugiau kaip 20 metų, nuvertus paminklą Leninui, "vizualizavo" iki šiol tebesitęsiančias diskusijas.
Taip dailininkas Aleksandras Vozbinas prieš daugiau kaip 20 metų, nuvertus paminklą Leninui, "vizualizavo" iki šiol tebesitęsiančias diskusijas.

Daugelį metų užsitęsus diskusijoms dėl Lukiškių aikštės memorialo dailininkas Aleksandras Vozbinas prisiminė savo seną humoristinę šios aikštės „vizualizaciją“, sukurtą tik ką nuvertus ten stovėjusį paminklą Leninui. Tarsi nuspėdamas, kad diskusijos dėl šios vietos truks ilgai ir bus įnirtingos, ant pagrindinio postamento dailininkas pavaizdavo zuikį, kaip pats sako, tautos gajumo simbolį.

„Kur tas paminklas tautos gajumui, jos jėgai?“ – ironišklai klausė dailininkas. Kurdamas šį piešinį jis negalvojo apie rimtą vizualizaciją ar projektą būsimai aikštės rekonstrukcijai, kuri dabar, praėjus 26 metams po Lenino paminklo nuvertimo, tapo labai aktuali. „Esu sukūręs ir daugiau darbų, kuriuose figūruoja Lukiškių aikštė – savotiška sovietinės pompastinės architektūros simbolis“, – teigė A. Vozbinas. Dailininkui postovietinis laikotarpis asocijuojasi su absurdo teatru. Ši nesena praeitis, anot jo, lyg šešėlis mus vis lydi. Ne išimtis ir jokių rezultatų nedavę daugybė įvykusių konkursų.

„Ši aikštė neturi būti tik šiaip pasivaikščiojimui ar selfiukams pasidaryti skirta pievelė. Vis dėlto, tai atmintina vieta, kurioje turėtų būti įprasmintas ir santykis su istorija“

Ironiškai – apie rimtus dalykus

„Gal ir nekuklu, bet pasakysiu: menininkai dažnai numato toli į priekį. Dabar matau, kad šis darbas, daug metų gulėjęs užkištas už spintos, aktualizavosi. Jaučiau, kad dėl šios aikštės kils problemų, ilgų diskusijų“, – sakė A. Vozbinas. Dailininkas prisipažino, kad lengvos ironijos forma jam norėjosi pajudinti rimtus dalykus. „Nupiešiau ironizuodamas, nes mes visą laiką dėl visko labai ilgai diskutuojam, o, kaip sakė marksizmo klasikas Levas Trockis, jei nori paskandinti idėją, reikia ją užversti diskusijomis, – šypsojosi jis. – Dabar užvirė karšta diskusija, ar turi būti aikštėje Vytis, ar ne. O juk Vytis – tai labai svarbus ženklas. Toje aikštėje, rodos, dvidešimt vienas 1863 metų sukilimo dalyvis yra nužudytas. Todėl aš manau, kad ši aikštė neturi būti tik šiaip pasivaikščiojimui ar selfiukams pasidaryti skirta pievelė. Vis dėlto, tai atmintina vieta, kurioje turėtų būti įprasmintas ir santykis su istorija. Ši erdvė turi daug prasmių. Čia gilūs istoriniai klodai. Svarbu – kam mes teikiame prioritetą. Deja, didžioji dalis žmonių to nežino ir nesidomi.“

Žaidimas aktualijomis

Pasak dailininko, menas yra savotiškas žaidimas, o žaidimas provokuoja įvairias asociacijas ir mintis. „Tai mano žaidimas aktualijomis, improvizavimas urbanistiniais dalykais. Pusiau ironiškai, pusiau rimtai nupiešiau aikštei būtinus atributus. Pavaizdavau aukurą, kuris tokiai aikštei būtų privalomas, šalia kurio atvykę svečių delegacijos galėtų padėti vainikus. Vilniuje tokio taško, kuris būna visose sostinėse, nėra. Norint pagerbti kovotojus už laisvę, tenka važiuoti į Antakalnio kapines, o kol ten pasieki Sausio 13-os aukų kapus, turi praeiti visas valdžias ir okupacijas...– pastebėjo A. Vozbinas. – Miesto centruose kitose šalyse stovintys simboliai – Triumfo arka Paryžiuje ar Laisvės statula Rygoje, kurios net carinė Rusija nenugriovė, – byloja apie šios simbolikos pastovumą. Vilniuje tokios vietos neturime.“ Toje vietoje užtupdytas zuikis – dailininko groteskas šia tema.

"Jaučiau, kad dėl šios aikštės kils problemų, ilgų diskusijų", - sakė Aleksandras Vozbinas, prieš daugiau kaip 20 metų ironiškai "vizualizavęs" Lukiškių aikštės aktualijas.Asmeninio albumo nuotrauka
"Jaučiau, kad dėl šios aikštės kils problemų, ilgų diskusijų", - sakė Aleksandras Vozbinas, prieš daugiau kaip 20 metų ironiškai "vizualizavęs" Lukiškių aikštės aktualijas.Asmeninio albumo nuotrauka

Pavaizdavęs ir tuos pačius aikštės šviestuvus iš sovietmečio (juos masiškai gamino Magnitogorske), dailininkas piešinio dešiniajame kampe pastatė koloną. „Tą koloną įsivaizdavau maždaug Eifelio bokšto aukščio. Nuo jos būtų galima pasižvalgyti į lietuvių etnines žemes, kurios dabar yra Gudijoje, tose vietose, kur dabar statoma atominė elektrinė, – sakė jis. – Suprantama, tos kolonos nebebus, ji tik mano fantazijose.“

Tuo metu, kai dailininkas „vizualizavo“ būsimas diskusijas dėl Lukiškių aikštės, Nacionalinė dailė galerija dar buvo tik projektuojama. Prieš daugiau kaip 20 metų pieštoje savo minčių iliustracijoje ji iškilo kaip didžiulė bažnyčia. Paklaustas, ar jam nekilo mintis dalyvauti idėjos Lukiškių aikštės memorialui sukurti konkurse, A. Vozbinas sakė: „Nekilo. Nes netikiu tokių konkursų skaidrumu.“

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"