Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Koplytstulpio vizija laukia rinkimų 

2019 sausio 16 d. 08:22
Projekto vizualizacija

Nors valstybės atkūrimo 100-mečio proga, nesutikus Vilniaus savivaldybei, nepavyko prie Seimo rūmų pastatyti 17 metrų aukščio stilizuoto koplytstulpio, projekto iniciatoriai vilčių nepraranda. Tikimasi, kad po kovą vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų sostinės merijos nuomonė gali pasikeisti.

Pagal vieno ryškiausių išeivijos architektų Jono Muloko projektą sukurtą koplytstulpį, kurį Lietuvai dovanoja jo šeimos nariai, valstybės atkūrimo 100-mečio proga planuota pastatyti prie Seimo rūmų, šalia Sausio 13-osios aukų memorialo. Tokiai idėjai praėjusių metų kovą pritarė Seimo valdyba, jai neprieštaravo ir parlamento rūmų bei Nepriklausomybės aikštės architektas Algimantas Nasvytis.

Tačiau sostinės savivaldybės nuomonė buvo kitokia. Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija pernai pavasarį konstatavo, kad vieta šalia Seimo šiam meno kūriniui netinkama. Komisija rėmėsi sostinės architektūros ir urbanistikos ekspertų išvada, esą etnografinės stilistikos ir miestiškos, urbanizuotos Seimo prieigų erdvės derinys nėra geras variantas.

Rima Baškienė: „Reikia pagaliau tiesiog rasti vietą ir priimti dovaną. Viliamės, kad su naująja sostinės valdžia dialogas bus sėkmingesnis.“
Rima Baškienė: „Reikia pagaliau tiesiog rasti vietą ir priimti dovaną. Viliamės, kad su naująja sostinės valdžia dialogas bus sėkmingesnis.“

Ragins naująją savivaldybę

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė vylėsi, kad po rinkimų naujoji savivaldybė „kitomis akimis“ įvertins seniai egzistuojančias problemas ir bendradarbiaudama imsis jas spręsti. Pasak parlamentarės, tos problemos – Nepriklausomybės aikštės ir jame esančio fontano sutvarkymas – keliamos seniai, Seimo valdyba jas vėl žada priminti naujajai savivaldybei. Kartu bus užsiminta ir apie vietos koplytstulpiui parinkimą.

„Reikia pagaliau tiesiog rasti vietą ir priimti dovaną. Juk niekas net neprašo pinigų, tik vietos. Jau buvome ją radę, tačiau neradome sutarimo su savivaldybe. Viliamės, kad su naująja sostinės valdžia dialogas bus sėkmingesnis“, – kalbėjo R. Baškienė. Ji pripažino, kad Seimo valdybos ir kadenciją baigiančios Vilniaus valdžios bendradarbiavimas minėtais klausimais nebuvo vykęs. Spręsti problemų nepadėjo ir susitikimas su sostinės meru Remigijumi Šimašiumi. „Fontano tvarkymo reikalai nepajudėjo iš vietos. Tokioje vietoje apleistas objektas daro labai prastą įspūdį. Žmonėms visiškai neįdomu, ar fontanas priklauso Seimui, ar savivaldybei, svarbiausia, kad aikštė būtų sutvarkyta. O jei ji taps dar dvasingesnė pastačius koplytstulpį prie Sausio 13-osios memorialo, bus dar geriau“, – įsitikinusi R. Baškienė.

Raštais dėl būtinybės tvarkyti fontaną ir erdvę aplink jį Seimo kanceliarija savivaldybę atakuoja daugiau kaip dešimtmetį. Prieš šešerius metus, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos tarybai, fontanas buvo paverstas gėlynu, kurį prižiūrėti neretai būdavo pamirštama.

Rima Baškienė: „Reikia pagaliau tiesiog rasti vietą ir priimti dovaną. Viliamės, kad su naująja sostinės valdžia dialogas bus sėkmingesnis.“

Rusena viltis

Vienas koplytstulpio pastatymo projekto kuratorių architektas Darius Linartas taip pat viliasi, kad po savivaldos rinkimų reikalai gali keistis. „Yra tokia nestipri viltis“, – sakė jis. Architektas apgailestavo, kad savivaldybė pernai nepritarė parinktai vietai prie Seimo. Jei sprendimas būtų buvęs teigiamas, koplytstulpis būtų jau stovėjęs. Beje, savivaldybė nepritarė ir pasiūlymui leisti, kad paminklas prie Seimo rūmų būtų pastatytas bent laikinai – kol vyksta valstybės 100-mečio minėjimo renginiai.

D. Linartas pasakojo, kad vieta šalia parlamento patiko ir projektą šefuojančiam J. Muloko sūnui taip pat architektui Rimantui Mulokui. Lietuvoje, Vilniuje, jis pernai lankėsi du kartus, bendravo ir derino projektą su A. Nasvyčiu. Pasak D. Linarto, jei su lietuviška realybe susidūrusiam R. Mulokui apskritai nepraeis noras rūpintis dovana, gali tekti dairytis ir kitos koplytstulpio pastatymo vietos. Tada daugiau nei dešimtmetį trunkantis procesas gali užsitęsti dar ilgiau. „Jei net vizualiai vieta visiems atrodo priimtina, atsiranda juridinių, paveldosaugos dalykų, ir neretai viskas įstringa“, – pripažino architektas. Jo požiūriu, vieta prie Seimo koplytstulpiui „buvo labai vykęs variantas“, kitą „tektų jaukintis, žiūrėti, kad kontekstas būtų ne tik vizualiai tinkamas, bet ir būtų tinkamo turinio“.

Prieš dešimtmetį, tik paskelbus apie J. Muloko šeimos dovaną Vilniui, siūlyta koplytstulpį statyti Lukiškių aikštėje arba ant Tauro kalno.

Svarbiausi darbai – JAV

Jonas Mulokas gimė 1907 metais Jusiagiryje, Rokiškio rajone. 1927-aisiais baigė Rokiškio gimnaziją, 1927–1935 metais studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1935–1937 metais J. Mulokas atliko privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1944-aisiais emigravo į Vokietiją, 1949 metais išvyko gyventi į JAV. Nuo 1937-ųjų vertėsi profesine architekto praktika, mirė 1983 metais Santa Monikoje.

Profesinę veiklą J. Mulokas pradėjęs 1937-aisiais, nuo 1939 metų kartu su savo įkvėpėju architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu dirbo atstatant Vilniaus architektūros paminklus. Lietuvoje žinomiausiu J. Muloko projektu laikoma 1942 metais atstatyta nugriauta Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios kupolo viršutinė dalis – Jogailaičių karūna. 1940 metais jis suprojektavo Židikų kapinių koplyčią, į kurios rūsį buvo perkelti rašytojos Šatrijos Raganos palaikai.

Svarbiausi architekto darbai sukurti JAV. Tarp jų yra nemažai bažnyčių – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Sent Luise (1956 m.), Švč. Mergelės Marijos Gimimo Čikagoje (1957 m.), Švč. Mergelės Marijos Kasteryje (1966 m.), Kryžiaus kelio koplyčia Kenebankporte (1963 m.). Teigiama, kad J. Muloko kūryba bene vienintelė tokio masto lietuvių liaudies meno interpretacija šiuolaikinės architektūros priemonėmis. 1970–1974 metais projektuodamas ir įgyvendindamas Lietuvių jaunimo centrą Čikagoje, architektas pastato pagrindiniame fasade iš 6 tūkst. plytų savo rankomis sudėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Vyčio preliudą“. J. Mulokas taip pat yra projektavęs nemažai rezidencijų, gyvenamųjų namų Kalifornijoje, Čikagoje. Jo palikimas – antkapiniai paminklai, koplytstulpiai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika