Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Kaunas kratosi emigrantų oro uosto etiketės 

2019 sausio 30 d. 12:00
Karolis Matulaitis: "Kas trečias keleivis iš Kauno oro uosto skrenda į Londoną ir kas dešimtas – į Kopenhagą, kiti maršrutai yra kiek mažesni pagal keleivių apimtį."
Karolis Matulaitis: "Kas trečias keleivis iš Kauno oro uosto skrenda į Londoną ir kas dešimtas – į Kopenhagą, kiti maršrutai yra kiek mažesni pagal keleivių apimtį."
Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

Šiuo metu Kauno oro uostas tvirtai stovi ant vienos kojos – keleivių vežimo veiklos, kuri gerokai įsibėgėjo užpernai „pavaduojant“ Vilniaus oro vartus ir neslopsta. Kauniečių ambicija – per dvejus trejus metus pastatyti Kauno oro uostą ant abiejų kojų, gabenti ne tik keleivius, bet ir gausius krovinius, tai pat ir kariuomenės.

Taip sako jauniausias šalies orų uostų vadovas, o gal ir jauniausias direktorius šalies aviacijos istorijoje, 2018 metams baigiantis Kauno oro uoste milijoninį keleivį pasveikinęs Karolis Matulaitis. Jis viliasi, kad šiemet toks „milijonas ateis“ dviem ar net trimis mėnesiais anksčiau.

Kas taip sėkmingai didina oro keleivių srautus Kaune?

– Pernai pirmą kartą istorijoje Kauno oro uostas aptarnavo 1 mln. keleivių. 2017-ieji, kai čia sulaukėme 1,186 mln. keleivių, nesiskaito – juk tada didelius jų srautus Kaune nulėmė Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.

Dabar, norėdami išlaikyti tiek daug klientų, turime didinti oro uosto terminalų plotą.

Nuo rudens sezono Kaune prisidėjo keletas papildomų skrydžių. Man pačiam teko garbė atidaryti skrydį į Boloniją, kitą rytą – į Milaną, paskui – į Tel Avivą ir Turku. Šiuo metu Kaune turime 25 skirtingas skrydžių kryptis. Jei tai būtų vidutinio dydžio kryptys, kiekviena jų atskristų po 200 tūkst. keleivių. Tačiau tiesa yra tokia – kas trečias keleivis iš Kauno oro uosto skrenda į Londoną ir kas dešimtas – į Kopenhagą. Kiti maršrutai yra mažesni pagal keleivių apimtį, kiekviena nauja kryptimi atvyksta apie 40 tūkst. keleivių. Vis dėlto šiais metais planuojame 15–20 proc. keleivių srauto augimą, šiemet milijoninio keleivio tikimės sulaukti ne gruodį, o dviem trimis mėnesiais anksčiau.

– Kaip vertinate paėjusius metus?

– Jie Kauno oro uostui buvo labai geri. Milijoninis keleivis leido peržengti psichologinę ribą. Džiaugiuosi dėl kelių dalykų. Ilgai Kauno oro uostas dėl vykdomų krypčių į Didžiąją Britaniją ir Norvegiją buvo emigrantų uostas. Tačiau pastaruosius kelerius metus skrydžių kryptys plėtėsi į Pietų Europą (turistų segmentas) ir labai gražūs buvo du paskutiniai akcentai: į Kopenhagą („Ryanair“) ir Varšuvą (LOT). Dabar jau kalbama ir apie antrąjį, šalia rytinio reiso norima pridėti dar vieną reisą į Varšuvą . Verslo keleivių segmentui tai būtų didžiulis pokytis. Taigi prie emigrantų prisidėjo turistai bei verslininkai ir mums trūksta vienintelio segmento – užsakomųjų reisų keleivių.

Bet jau nuo balandžio iš Kauno užsakomuosius skrydžius pradės kelionių organizatorius „Itaka“, o siūlomų krypčių geografija dar labiau plėsis. „Itaka“ skraidins į Graikijai priklausančią Zakinto salą, Varnos ir Antalijos miestus.

Kauno oro uostą sustiprino ir bendradarbiavimas su Belgijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos karinėmis oro pajėgomis. Rukloje rengiama nemažai pratybų, o mūsų oro uostas sugeba šiame procese labai sklandžiai dalyvauti – turėjome beveik šimtą skrydžių, skirtų kariuomenei.

Kauno oro uostas gana tvirtai stovi ant vienos kojos – tai keleivių vežimas. Ir čia aptarnaujami visų segmentų keliaujantieji. Tačiau šalia yra dar dvi veiklos kryptys: angarai, orlaivių remontas bei kariuomenės ir krovinių gabenimas. Nemanau, kad tai beprotiškas potencialas, tai bendra problema Europoje, nes trūksta atgalinio krovinio į Azijos rinką. Tačiau kai kurie krovinių uostai Europoje patiria plėtros problemų, negali priimti visų krovinių. Tad kada nors įvyks pasikeitimas, kuris nulems, kad mes tapsime patrauklesni. Todėl jau dabar reikia plėtoti santykius šia linkme.

Karolis Matulaitis: „Kas trečias keleivis iš Kauno oro uosto skrenda į Londoną ir kas dešimtas – į Kopenhagą, kiti maršrutai yra kiek mažesni pagal keleivių apimtį.“

– Kur, jūsų manymu, Kauno vieta tarp kitų šalies oro uostų?

– Tai mažasis Vilniaus oro uosto brolis ir Palangos sesė – lygiai per vidurį. Manau, kad Kauno oro uostas ir ateityje turėtų likti jaukus, nedidelis, nekamuojamas problemų, kurias patiria dideli oro uostai. Gal ir norėčiau, kad kada nors čia būtų aptarnaujama 10 mln. keleivių, tačiau artimiausiais metais turėtų likti esama lūkesčius pateisinusi koncepcija.

– Ar planuojama plėsti šį sparčiai augantį oro uostą?

– Vilniaus oro uosto modelis diktuoja, kad Kaune terminalo plotą turėtume plėsti 20–30 proc., tad jau ieškome sprendimų, kaip maksimaliai pagerinti sąlygas keleiviams ir tam išleisti minimalią lėšų sumą. Manau, kad mums pavyks suderinti du dalykus: terminalo ir orlaivių remonto industrijos plėtrą. Įvairios diskusijos leidžia galvoti ir apie papildomo perono panaudojimą. Realūs darbai tikriausiai prasidės tik kitais metais, gal kai kurios statybos pajudės šių metų pabaigoje, bet nenoriu užbėgti įvykiams už akių.

– Į kokį Europos, pasaulio oro uostą norėtųsi lygiuotis?

– Man labai patinka Varšuvos Šopeno, Amsterdamo Šipolio ir Kopenhagos Kastrupo oro uostai. Jie yra gerokai didesni nei mūsiškis Kaune, tačiau sugebėjo išlikti jaukūs, švarūs, aiškūs ir patogūs keleiviams. Turime pasirūpinti, kad ir Kauno oro uostas išsaugotų savo savitumą, jokiu būdu negalime jo perkrauti, ir džiaugiuosi, kad negirdžiu tokių ambicijų.

– Kokios pasaulio įžymybės jau žino Kauno oro uostą?

– Kauno oro vartus beveik kiekvieną savaitę skrydžiams renkasi Kauno „Žalgiris“. Neseniai, rudenį, mūsų viešnia buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tai buvo labai netradicinis išvykimas – specialus vyriausybinis orlaivis su daugybe lydinčių asmenų, protokolas. Mums reikėjo užtikrinti saugų Vokietijos kanclerės išvykimą, ir oro uosto darbuotojai pademonstravo didžiulį patyrimą šioje srityje. Įsivaizduokite kortežą iš kelių dešimčių automobilių. Reikėjo viską gerai sustyguoti, kad jis neužblokuotų eismo oro uoste. Orlaivį pastatėme taip, kad dviem eilėms automobilių būtų patogu privažiuoti tuos kelis šimtus metrų. Visi tilpo, saugiai privažiavo. Buvo gražus vaizdas, apėmė pasididžiavimo jausmas, kad kolegos situaciją varto kaip karštas bandeles.

Apie užsienio ir Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždžių buvimą Kauno oro uoste informacija pro mane dažnai praslysta. Sužinau apie aukšto rango svečius bei atskrendančius ar išskrendančius kariškius. Bet apie tai, kad kitos įžymybės, tarkime, Monica Bellucci, yra Kauno oro uoste, man nepraneša. Kitą kartą kai žvaigždė vėl skris iš Kauno, pakviesiu ją kavos (juokiasi – red.).

Kauno oro vartus beveik kiekvieną savaitę skrydžiams renkasi Kauno „Žalgiris“, o rudenį čia viešnia buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos
Kauno oro vartus beveik kiekvieną savaitę skrydžiams renkasi Kauno „Žalgiris“, o rudenį čia viešnia buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel. / Vilmos Kasperavičienės nuotraukos

FAKTAI

Oro uostuose – 6,3 mln. keleivių

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso treji oro vartai: Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Per 2018 metus jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių, įvykdyta 61 tūkst. skrydžių.

Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 oro bendrovių tiesiogiai skraidina 66 reguliariosiomis kryptimis į 57 miestus 27 šalyse.

Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto prisideda 2,5 procento.

Didžiausią keleivių srautą savo istorijoje – 4,9 mln. keleivių – pernai aptarnavo Vilniaus oro uostas.

Kauno oro uostas, baigiantis 2018-iesiems, viršijo 1 mln. aptarnautų keleivių ribą. Ankstesniais, 2017-aisiais, metais tokį skaičių Kauno oro vartams buvo pavykę pasiekti dėl vykusios Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijos, kai ilgiau nei mėnesį į Kauną buvo nukreipti didžiausi keliautojų srautai.

Palangos oro uoste aptarnauta daugiau nei 316 tūkst. keliautojų, 7 proc. daugiau negu metais anksčiau.

Pernai skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, o keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais. Vilniaus oro uostas pernai įvykdė daugiau nei 47 tūkst. skrydžių, Kaune jų įvyko daugiau nei 9 tūkst., Palangoje – beveik 5 tūkstančiai.

2018 metais iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Jungtinę Karalystę, Latviją ir Lenkiją, o tranzitu per Lietuvą dažniausiai keliauta į Rusiją, Vokietiją ir Suomiją.

Praėjusiais metais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę atlikti 3,37 tūkst. skrydžių, Latviją – 2,97 tūkst., Lenkiją – 2,84 tūkst., Vokietiją ir Daniją – atitinkamai 2,79 tūkst. ir 2,01 tūkst. skrydžių, tai BNS pranešė oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Pagal miestus, daugiausia pernai iš Lietuvos lėktuvai kilo į Rygą – 2,9 tūkst. kartų, į Londoną – 2,53 tūkst. kartų (skrista į keturis Londono oro uostus), į Varšuvą – 2,49 tūkst. kartų. Ketvirtą ir penktą vietas dalijasi kelionės į Taliną ir Helsinkį – į šiuos miestus įvykdyta 1,06 tūkst. ir 1,01 skrydžių.

Tranzitu per Lietuvą dažniausiai buvo keliaujama į Rusiją (46,4 tūkst. skrydžių), Vokietiją (32,1 tūkst.), Suomiją (15,5 tūkst.), Latviją (13,8 tūkst.) ir Lenkiją (6,1 tūkst.).

Vilniaus oro uoste daugiausia skrydžių buvo įvykdyta gegužės mėnesį – 4,43 tūkst. skrydžių, Kaune – birželio mėnesį (912), Palangoje – liepą (554), Šiauliuose – birželį (408).

2018-aisiais Lietuvos oro erdve naudojosi 542 oro bendrovės – tiek pat, kiek ir 2017-aisiais. Kai kurios oro bendrovės pasitraukė, o į jų vietą atėjo naujos.

Šaltinis: Lietuvos oro uostai, BNS

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika