Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Jurbarko skola – ne žaizda, neužgis 

2019 vasario 14 d. 09:00
Kaliningrado srities Nemano mieste pastatyti valymo įrenginiai skandina Jurbarko valdžią.
Kaliningrado srities Nemano mieste pastatyti valymo įrenginiai skandina Jurbarko valdžią.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jurbarkiečiams sunkiai sekasi sukrapštyti beveik milijoną eurų, kuriuos turi sugrąžinti Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerijai kaip dalį netinkamai panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų paramos – jie vis dar skolingi beveik pusę milijono eurų.

Jurbarko rajono vadovai dar neprarado vilčių, kad ne dėl jų kaltės susidariusią skolą padengs tikroji kaltininkė – Rusijos Kaliningrado srities Nemano miesto administracija. Ši po truputį tai ir daro.

Kiek gauna, tiek grąžina

Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija, administravusi 2007–2013 metų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, iš jurbarkiečių grąžinti 962 tūkst. eurų, kaip dalį netinkamai panaudotų lėšų, įgyvendinant ES finansuotą bendrą su Nemano miestu projektą, pareikalavo dar praėjusių metų rudenį. Tačiau skola velkasi iki šiol – padengta tik beveik pusė reikalautos sumos. Mat jurbarkiečiai laikosi taktikos pinigus grąžinti tik tuomet, kai jų sulaukia iš netinkamai įsipareigojimus vykdžiusio Nemano miesto.

Praėjusios savaitės pabaigoje šio Kaliningrado srities miesto administracija į Jurbarko rajono savivaldybės sąskaitą pervedė 113 tūkst. eurų. Šią savaitę šie pinigai jau grąžinti kaip dalis netinkamai panaudotos paramos. Jurbarko rajono savivaldybė iš Nemano administracijos praėjusių metų spalio pabaigoje atgavo 157,5 tūkst. eurų, lapkričio pabaigoje – 237,9 tūkst. eurų. Ir šie pinigai panaudoti dengiant Lenkijos ministerijos ikiteisminiame reikalavime nurodytą 962 tūkst. eurų skolą. Suderinus su Lenkijos investicijų ir ekonominės plėtros ministerija, gauti pinigai buvo pervesti į Lenkijos banke esančias Europos Komisijos programos fondą formuojančias sąskaitas.

„Net ir pastaruosius daugiau kaip 113 tūkst. eurų pervedus į atitinkamas sąskaitas, liks 453,4 tūkst. eurų skola. Atsakymų, kada galutinai ji bus grąžinta vykdant ikiteisminį reikalavimą ir kada bus padengti galimi delspinigiai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, iš buvusių partnerių kol kas nesame gavę“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė.

Skirmantas Mockevičius: „Neturime jokių svertų daryti įtaką jų sprendimams, tik gražiai kalbėtis.“

Jurbarko rajono savivaldybė dėl susidariusios skolos ne kartą kreipėsi tiek į savo buvusius partnerius, tiek į Kaliningrado srities vyriausybės Municipalinio vystymosi ir vidaus politikos ministerijos agentūrą ir prašė paspartinti skolos grąžinimą. Juolab kad Kaliningrado srities žiniasklaidoje oficialiai buvo skelbta, kad pinigų tam Nemano miesto administracijai bus skirta iš Kaliningrado srities biudžeto.

Koją pakišo avansas

Projektą, kurio vertė siekė per 17 mln. eurų, Jurbarko rajono savivaldybė kartu su Nemano miestu įgyvendino 2012–2014 metais. Skirsnemunėje pastatyta 13,4 km ilgio nuotekų ir 7,6 km ilgio vandens tiekimo sistema, įrengta vandentiekio stotis su 112 m gylio arteziniu gręžiniu bei įsigyta nauja transporto priemonė su nuotekų konteineriu. Nemano mieste pastatyti nuotekų valymo įrenginiai, gebantys apdoroti 5748 kub. m nuotekų per dieną, taip užtikrinant nuotekų surinkimą ir apdorojimą visame mieste.

Tiek Jurbarko rajono savivaldybės, tiek Nemano miesto įsipareigojimai turėjo būti įgyvendinti iki 2014 metų pabaigos. Nors vėliau terminas buvo kiek atidėtas, tačiau vis tiek nemaniečiams pasirodė esąs neįkandamas. Nors 2014 metų pabaigoje ne visi darbai buvo atlikti iki galo, pinigai už darbą buvo sumokėti avansu. Todėl Lenkijoje įkurtas Jungtinis techninis sekretoriatas dalį išlaidų, kurias jurbarkiečiai Nemano miestui apmokėjo avansu, pripažino netinkamomis bei pareikalavo grąžinti.

fotkes/thumb/76126_mockev2.jpg / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
fotkes/thumb/76126_mockev2.jpg / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis „Lietuvos žinioms“ yra teigęs, jog išspręsti situaciją, į kurią pateko jurbarkiečiai, galima nebent taikant Europos Komisijos (EK) reglamento nuostatas, numatančias, kad jei išieškojimas yra susijęs su šalyje partnerėje įsikūrusio paramos gavėjo, rangovo ar partnerio skola ir jei bendrai valdymo institucijai nepavyksta išieškoti šios skolos per metus nuo išieškojimo pavedimo parengimo dienos, bendra valdymo institucija praneša apie tai EK. Ši, remdamasi išsamia byla, apsiima išieškoti skolą iš šalyje partnerėje įsikūrusio paramos gavėjo, rangovo ar partnerio arba tiesiogiai iš šios šalies valdžios institucijų.

Beje, Jurbarko bendradarbiavimo su Nemano miesto administracija patirtis sudomino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus. Jie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant minėtą projektą.

Tampa kliūtimi

Virš jurbarkiečių galvų vis dar pakibusi beveik 0,5 mln. eurų skola tampa nemenku išbandymu. „Svarstant Jurbarko rajono savivaldybės šių metų biudžetą, į vis dar likusią skolą teks atsižvelgti“, – tvirtino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė. Mat jurbarkiečiai turi rengtis ir tokiam atvejui, jeigu pinigų iš Nemano miesto administracijos sulaukti nepavyks.

„Neturime jokių svertų daryti įtaką jų sprendimams, tik gražiai kalbėtis“, – „Lietuvos žinioms“ prisipažino Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.

Pasak jo, beveik pusės milijono eurų skola yra reikšminga tiek formuojant šių metų savivaldybės biudžetą, tiek planuojant artimiausiu metu dalyvavimą bendruose Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną projektuose. Mat iš ES fondų, valstybių biudžetų gaunama tik dalis investicijoms reikalingų lėšų, likusią dalį turi padengti projekte dalyvaujančios savivaldybės.

Jurbarko rajone šiemet jau ne kartą lankėsi Kaliningrado srities vyriausybės Municipalinio vystymosi ir vidaus politikos ministerijos, savivaldybių atstovai, jie domėjosi realiomis galimybėmis kartu su Jurbarko rajono savivaldybe dalyvauti bendradarbiavimo tarp pasienio regionų programoje. „Per pokalbius ieškota galimų sąlyčio taškų ir idėjų, kurios veidrodiškai atitiktų programos finansavimo sąlygas. Laiko paraiškai pateikti numatyta labai mažai, o ir reikalavimai turėti techninius projektus apriboja mūsų galimybes“, – pažymėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus.

Tiesa, jurbarkiečiai itin didelių užmojų su šia programa nesieja. Jie tik norėtų modernizuoti merijos posėdžių salę. Tam reikalingas techninis projektas, kurio vertė – apie 250 tūkst. eurų, jau parengtas. Šiuo metu kaip tik ieškomi galimi finansavimo šaltiniai, kurie neapsunkintų savivaldybės biudžeto.

Mero S. Mockevičiaus teigimu, bet kokių galimų bendrų projektų inicijavimas ir įgyvendinimas priklausys nuo Jurbarko rajono tarybos narių apsisprendimo pritarti ar nepritarti dalyvavimui projektuose partnerio teisėmis.

„Ar bus pritarta, priklausys ir nuo to, ar greitai bus patenkintas Lenkijos ministerijos ikiteisminis reikalavimas grąžinti netinkamai panaudotų lėšų dalį“, – pridūrė S. Mockevičius.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika