Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Jono Noreikos atminimo lentą sudaužęs Stanislovas Tomas paleistas į laisvę 

2019 balandžio 10 d. 11:49
Pro Patria nuotr.

Karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą sudaužęs Stanislovas Tomas trečiadienį paleistas į laisvę.

Jam paskirtos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, BNS patvirtino Generalinė prokuratūra.

„Yra paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas“, – sakė prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė.

Pasak jos, S. Tomui pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

R. Stundienė teigė, kad bylą tiriantis prokuroras kreipėsi į teismą dėl galimybės vykdyti tyrimą pagreitinta tvarka.

S. Tomas atminimo lentą sudaužė viešai, patalpinęs įvykio vaizdo įrašą į feisbuką.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pranešė, kad lenta ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos bus atkurta.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika