Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Jono kalnelio požeminėje slėptuvėje 

2019 balandžio 7 d. 11:27
Deniso Nikitenkos nuotrauka

Vienoje žinomiausių Klaipėdos vietų, vadinamajame Jono kalnelyje jau nuo pernai metų pavasario vyksta rekonstrukcijos darbai. Jų sąmata – apie 2,2 mln. eurų. 

Šiemet vasarą planuojama baigti pirmąjį tvarkybos etapą. Vienas slėpiningiausių objektų – Gelderno ir Kurmarko bastionų poternos ir kurtina, kurie ateityje bus atviri visuomenei.

Portalo lzinios.lt skaitytojams siūlome pažvelgti, kaip gi atrodo ilgus dešimtmečius už grotuotų vartų buvę požemiai. Už suteiktą galimybę į juos patekti redakcija dėkoja darbų rangovams UAB „Pamario restauratorius“.

Istoriškai iki XIX a. Mėmelis buvo miestas-tvirtovė su visa gynybine sistema, iš kurios geriausiai išlikęs fragmentas ir yra dabar žinomas Jono kalnelio vardu. Tai – naujosios olandiškos sistemos bastioninis įtvirtinimas su supiltais pylimais, kurtinomis, iškastais grioviais, įrengtu ravelinu.

Miestiečiai ir svečiai į šią vietą nuo Turgaus gatvės patenka pro arkinį, požeminį tuneliuką Gelderno bastiono poternoje. Analogiškas tuneliukas, o tiksliau – XVII a. pr. įrengta sargybinė yra ir pietinėje dalyje. Ši vieta ilgus metus buvusi užrakinta, visuomenei neprieinama ir saugo dar įdomesnį istorinį reliktą: vokišką Antrojo pasaulinio karo slėptuvę.

Jono kalnelio požeminėje slėptuvėje

Vokiečiai pasinaudojo savo protėvių palikimu ir po kurtina išsikasė ilgą, puikiausiai užmaskuotą tunelį pagal visas karines taisykles: panaudotas gelžbetonis, įrengtos ugniasienės, ventiliacinės angos. Ir sunkios, masyvios, metalinės durys. Buvę bent du atsarginiai išėjimai nuo Kurmarko bastiono kurtinos vakarinės pusės. Vienas jų matyti ir šiandien, o kitas – užslinkęs (jis bus rekonstruotas).

Klaipėdos merijos atstovai portalui lzinios.lt sakė, jog požeminė slėptuvė bus atvira visuomenei, tačiau kol kas neapsispręsta, ar joje planuojama įrengti kokią nors istorinę ekspoziciją dėl vietos trūkumo.

Po rekonstrukcijos Jono kalnelis pasikeis neatpažįstamai: jau yra baigta suformuoti nuardyta pietinė kurtina, vandens apsuptame raveline naujai įrengiami laiptai, terasos, iš pietinės pusės į salą ves ir naujas tiltas. Šiuo metu tvarkomi takai, apšvietimas, laiptai, bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė, veiks fontanas ir kt.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika