Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Joną Meką primena skrybėlėtas laukų akmuo 

2019 sausio 25 d. 14:21
Atminimo akmuo, įamžinęs Jono Meko tėviškę.
Atminimo akmuo, įamžinęs Jono Meko tėviškę.
<span style="font-size: 14.6667px;">Biržų rajono savivaldybės nuotrauka</span>

Keliaujančiuosius po Biržų kraštą stabtelėti priverčia laukuose, šalia Parovėjos-Papilio kelio stovintis didžiulis akmuo su metalo skrybėle, skirtas išeivijos menininko Jono Meko (1922 12 24 – 2019 01 23) gimtajai vietai pažymėti, o drauge ir visam Semeniškių kaimui atminti.

Prieš vienerius metus ir vieną mėnesį Biržų rajono Semeniškių kaimo laukuose buvo atidengtas atminimo ženklu bei paminklu tapęs didžiulis, gražus riedulys su jo viršuje pritvirtinta kalvio nukalta skrybėle, o ant paties akmens buvo išrėžtas Jono Meko parašas bei iškaltas vieno iš jo kūrinių pavadinimas – Semeniškių idilės. Akmuo-atminimo ženklas pastatytas 2017-ųjų gruodį minint Semeniškiuose gimusio garsaus išeivijos kūrėjo J. Meko 95-metį.

Skrybėlė – J. Meko įvaizdžio dalis

Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pastatyti atminimo ženklą pasaulyje garsaus menininko J. Meko gimtinėje – jos vadovaujamos bibliotekos sumanymas, kuriam išsipildyti padėjo Biržų rajono valdžia bei vietos bendruomenės žmonės. Ji teigė, jog prieš įamžinant J. Meko gimtinę, o drauge ir jo paties atminimą, buvo kreiptasi į jį, klausta, ar gerai būtų, kad Semeniškiuose stovėtų akmuo su skrybėle – detale, kuri daugeliui siejasi su jo įvaizdžiu. „Menininkas į tai mums atrašė, kad geriausia būtų pastatyti akmenį ten, kur gimtuosiuose namuose stovėta jo lovos“, – sakė V. Vorienė. Ji pabrėžė, kad tokio J. Meko pasiūlymo įgyvendinti nesiimta, nes jo tėvų sodyba, kur jo augta, stovėjusi atokiai nuo kelio, tad iki ją žyminčio akmens tektų tolokai klampoti laukais.

„Džiaugėmės, kad vienas mūsų krašto ūkininkas leido mums išsirinkti ir padovanojo jo laukuose buvusį akmenį, kitas ūkininkas, kurio laukuose stovėjo Mekų sodyba, atseikėjo dalį žemės akmeniui-atminimo ženklui pastatyti. Biržų miesto seniūnijos seniūnas Vytas Jareckas, kuris yra tautodailininkas, kalvis, iškalė ir prie akmens pritvirtino metalinę skrybėlę“, – sakė bibliotekos vadovė. Ji teigė, jog šiemet Biržų rajono savivaldybės iniciatyva buvo pastatyta ir nuoroda į J. Meko gimtinę, kuri bemaž užgožia ir patį skrybėlėtą akmenį. „Bet tai nieko. Iš tolo matoma nuoroda daugelį priverčia sustoti prie akmens“, – sakė V. Vorienė.

Pasirašinėjo jonu

V. Vorienė pabrėžė, jog Biržų viešosios bibliotekos ryšys, o galbūt ir draugystė su J. Meku ir užsimezgė rengiantis minėti jo 95-ąjį gimtadienį. „Tiesa, su menininku draugavome ne žodžiu, o raštu. Jis su mumis bendravo noriai, esame gavę itin įdomių, humoro sklidinų jo laiškų. Įdomu tai, kad pasirašinėdavo jis savo vardą rašydamas mažąja raide – jonas“, – sakė bibliotekos vadovė. Ji teigė, kad nuo draugystės pradžios biblioteka gaudavo ne tik J. Meko laiškų, bet ir siuntinių. „Iš viso mus pasiekė daugiau nei 350 jo atsiųstų įvairių dokumentų, tarp kurių – laiškai, knygos, iškarpos iš įvairių pasaulio leidinių, kuriuose minima Lietuva, J. Meko filmų kopijos“, – sakė V. Vorienė.

„Mums, bibliotekai, tas „šlamštas“ yra didžiausia vertybė, kuria ypač didžiuojamės ir kuri mus išskiria iš visų šalies kultūros įstaigų“, – sakė V. Vorienė.

V. Vorienė teigė, jog biblioteka su J. Meku susirašinėjo iki pat šių metų sausio mėnesio, po to jo elektroniniai laiškai nutrūko. „Laukdavom, ieškodavom tų laiškų, bet jie neatėjo. O štai dabar sužinojome, kad menininkas išėjo Amžinybėn“, – sakė bibliotekos vadovė. Ji pabrėžė, jog pats J. Mekas visa tai, ką yra atsiuntęs, greičiausiai juokais vadindavo „archyviniu šlamštu“. Mums, bibliotekai, tas „šlamštas“ yra didžiausia vertybė, kuria ypač didžiuojamės ir kuri mus išskiria iš visų šalies kultūros įstaigų“, – sakė V. Vorienė. Ji priminė, jog viename paskutinių laiškų J. Mekas yra užsiminęs, kad Biržų bibliotekai yra parengęs dar vieną siuntinuką. „Laukiame jo. Tik nežinome, ar siuntinuką menininkas spėjo mums išsiųsti“, – teigė bibliotekos vadovė.

Dvi gilės

Jonas Mekas./BNS nuotr.
Jonas Mekas./BNS nuotr.

V. Vorienė sakė, jog antroji žinia po liūdnos pirmosios, pranešusios apie J. Meko mirtį, buvo ta, kad jo palaikai Biržuose laidojami nebus. „Dabar išgirdome, kad mirusiojo pelenai ar bent dalis jų bus laidojama Semeniškiuose, kapinaitėse, kur palaidoti J. Meko seneliai ir jo tėvai“, – teigė V. Vorienė. Ji sakė, jog svarstoma, kad laidotuvės vyks pavasarį. O štai kas rašoma Biržų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje pro memoria J. Mekui:

Apie Joną Meką reikia kalbėti labai trumpai ir labai tikrai. Iš visų susitikimų, kurių būta Biržų žemėje, užsifiksavo toks ironiškas kontrastas: klausiama labai įmantriai, o Jono Meko atsakymai – trumpi, autentiški, originalūs ir kartu paprasti – kaip tas nespalvotas kinas, virpantys kadrai, vis kitos kasdienybės versijos, buities scenos. Vaizdų tekėjimas. Daiktiškumas. Negraži aplinka. Ir filosofinis apibendrinimas: viskas kinta, viskas reikšminga. Nes vyksta tik kartą.

Kaune, „Fluxus“ ministerijoje (2012 m.), kur buvo eksponuojama Alio Balbieriaus foto paroda „Jono Meko žemė“ ir vyko susitikimas, kažkas paklausė Jono Meko apie santykį su Lietuva, su gimtine. J. Mekas išėmė iš kišenėlės dvi giles ir pasakė, kad jos – Semeniškių ąžuolo ir kad jos visada su juo...

Jonas Mekas – svarbi Biržų krašto tapatybės dalis. Nepakankamai suvokta, reflektuota. Jonas Mekas – tai pagrindo pojūtis. Visą gyvenimą adoravęs savo Semeniškius (Dieve gink, ne Semeniškes), iš už jūrų marių jis mus mokė ištikimybės...

...o senose Semeniškių kapinaitėse, kur ilsisi Jono Meko seneliai, beviltiškai monotoniškai kala genys – lyg sena rašomoji mašinėlė. Toje tyloje, kurios niekada nepamiršo Jonas Mekas. Pasaulio žmogus, supurtęs pasaulį, daug atradęs, supratęs, sugrįš į Semeniškius: „Ir aš, mažiausias iš jų, lenkiuos prieš juos, lenkiuos prieš Semeniškius . Nes jie man yra kaip šventieji“. (J. Mekas)

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika