Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GIMTASIS KRAŠTAS

Biržų valdžios prašoma neniekinti žydų kapavietės 

2019 vasario 22 d. 08:01
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
birzai.lt nuotr. 

Įamžinti nacių nužudytų Biržų žydų atminimą sumanę jiems skirto memorialo statytojai išsiaiškino, kad per masinę nužudytųjų kapavietę eina servitutinis kelias, todėl prašo jį iškelti. Biržų rajono vadovai atkerta, kad panaikinus šį kelią reikėtų pirkti sraigtasparnį.

Biržų rajone, netoli Astravo dvaro esančiame Pakamponių miškelyje, šių metų birželį turėtų iškilti memorialas nacių nužudytiems ir šioje vietoje užkastiems 2400 žydų. Memorialo kūrimą inicijavo ir jo statybas finansuoja pasaulio žydų bendruomenė, o organizaciniais reikalais rūpinasi Biržų žydų istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Vidmantas Jukonis.

„Lietuvos žinioms“ jis pabrėžė esąs šokiruotas, jog per šventą žydų kapinių žemę eina servitutinis kelias, o Biržų rajono valdžia nieko nedaro, kad jį iškeltų.

Įžvelgia nepagarbą

Anot V. Jukonio, apie tai, kad norėtų Biržų rajone, Pakamponyse, pastatyti memorialą, Lietuvoje nužudytų protėvių atminimo įamžinimu besirūpinantys įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys žydai informavo 2015-aisiais. Architektas Josephas Rabie sukūrė memorialo projektą. Jį sudarys 53 metrų vingiuotas takas, primenantis žmogaus gyvenimą, ir metalo siena su joje išpjautais žuvusiųjų vardais ir pavardėmis. Jau atlikti visi organizaciniai parengiamieji darbai, reikalingi memorialui statyti.

„Biržų žydai – 720 vyrų, 780 moterų ir 900 vaikų – išžudyti 1941 metų birželio 8 dieną“, – pasakojo V. Jukonis. Anot jo, žinomi ne visų nužudytųjų vardai ir pavardės, tad žinomos žuvusiųjų pavardės bus išrėžtos sienutėje, o tiems, kurių nei vardas, nei pavardė nežinomi, bus išrėžta po Dovydo žvaigždę.

V. Jukonio teigimu, šios masinės kapavietės vietoje 1955 sovietinė valdžia pastatė akmenį ir užrašė, kad čia guli fašistinių grobikų aukos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę užrašas buvo pakeistas, prie akmens atsirado įrašas jidiš bei lietuvių kalbomis. Anot V. Jukonio, šis akmuo taps numatyto pastatyti memorialo dalimi.

Valdemaras Valkiūnas: "Pasiūlymą servitutinį kelią perkelti į kitą vietą vertinu kaip nepagrįstą."BNS nuotrauka
Valdemaras Valkiūnas: "Pasiūlymą servitutinį kelią perkelti į kitą vietą vertinu kaip nepagrįstą."BNS nuotrauka

„Memorialą numatyta atidengti šių metų birželio 16 dieną. Užsakyti viešbučiai, derinamos memorialo atidarymo detalės, laukiama atvykstant itin gausaus būrio Biržuose nužudytų žydų palikuonių iš viso pasaulio“, – dėstė V. Jukonis.

Drauge jis pabrėžė negalintis susitaikyti su tuo, kad per žydų kapines eina servitutinis kelias. „Neįsivaizduoju didesnės nepagarbos mirusiesiems, juolab išžudytiems žmonėms, per kurių kaulus vaikščioti, važinėti, varyti gyvulius, mes, lietuviai, suteikėme teisę“, – teigė Biržų žydų istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas.

Problemos nemato

Apginti žydų kapų ramybę V. Jukonis paprašė Biržų rajono tarybos nario Aido Vaitkevičiaus ir apgailestavo, kad į šio politiko išsakomus argumentus dėl istorinės atminties, o pagaliau ir pagarbos žmoniškumui, Biržų rajono vadovai moja ranka.

A. Vaitkevičius patvirtino, jog jau ne vienus metus kolegoms Biržų rajono tarybos nariams, merui, vicemerei bando įrodyti, kad nepanaikinti per žydų kapines einančio servitutinio kelio yra barbariškumas.

„Gal ne visi žino, tad paaiškinsiu, kad servitutinis kelias – tai laukuose ar kur kitur pažymėta vieta, kuria į kitu keliu nepasiekiamą vietą (lauką, mišką) leidžiama eiti, važiuoti, vesti gyvulius“, – sakė jis. A. Vaitkevičius teigė, jog Biržų rajone servitutinis kelias eina būtent per žydų kapines. „Tikėtina, kad įteisindama šį kelią Biržų rajono valdžia padarė klaidą. Tai galbūt dar galima pateisinti. Bet kaip suprasti ir pateisinti tai, jog dabar, kai reikalaujama, kad ši klaida būtų ištaisyta, rajono meras Valdemaras Valkiūnas šaiposi ir juokiasi iš raginimo nebūti barbarais?“ – kalbėjo vietos politikas.

Biržų rajono meras V. Valkiūnas „Lietuvos žinioms“ dėstė, kad A. Vaitkevičiaus pasiūlymą servitutinį kelią perkelti į kitą vietą vertina kaip nepagrįstą. „Tas kelias eina ne per pačias žydų kapines, o greta jų. Be to, su memorialą statančių žydų atstovais buvome susitikę ne kartą, vyko pasitarimai, derinimai, jie dėl servitutinio kelio jokių pretenzijų neturėjo“, – sakė meras. Esą A. Vaitkevičius „su tuo keliu išlindo kaip Pilypas iš kanapių, kelia problemą, kurios nėra, matyti, kad rengiasi rinkimams“.

Vicemerė Irutė Varzienė tikino, kad minimoje vietoje keliukas eina nuo pat 1955-ųjų, t. y. nuo to laiko, kai buvo pastatytas paminklinis akmuo nacių sušaudytiems Biržų žydams atminti. Biržų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog dokumentuose matyti, kad servitutinis kelias šalia masinės žydų kapavietės buvo įteisintas 2002 metais.

„Kiek žinau, šiuo keliu naudojasi vienintelis ūkininkas, neturintis kitos galimybės pasiekti savo lauką. Nepirks gi jis sraigtasparnio?“ – reziumavo I. Varzienė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika