Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Visiškas Mėnulio užtemimas sausio mėnesį bus paskutinis iki 2022-ųjų 

2019 sausio 14 d. 21:16
Asociatyvi iliustracija 
Asociatyvi iliustracija 
pixabay.com nuotrauka

Šiaurės ir Pietų Amerikoje, didelėje Europos ir Afrikos dalyje dangaus stebėtojai naktį iš sausio 20 į 21 dieną galės išvysti visišką Mėnulio užtemimą, kuris bus paskutinis iki 2022 metų.

Europoje ir Afrikoje Mėnulio užtemimas prasidės prieš pat patekant Saulei. Tuo metu astronomijos mėgėjai Šiaurės ir Pietų Amerikoje jį galės stebėti vakare arba vidurnaktį.

Užtemimas vyks nuo 3 val. 34 min. Grinvičo (5 val. 34 min. Lietuvos) laiku iki 6 val. 51 min. Grinvičo (8 val. 13 min. Lietuvos) laiku.

Prasidėjus užtemimui, Žemės šešėlis pradės dengti Mėnulį iš kairės, lyg atkąsdamas jo gabalą.

Visiškas Mėnulio užtemimas įvyks 4 val. 41 min. Grinvičo (6 val. 41 min. Lietuvos) laiku ir truks maždaug valandą, skelbia NASA.

Per užtemimą Mėnulis išliks matomas, bet jį uždengs raudonas šešėlis. Todėl mėnulio užtemimas dažnai yra vadinamas „kruvinuoju Mėnuliu“.

Žėmės palydovas raudonai nušvis dėl tos pačios priežasties, dėl kurios saulėlydžiai nusidažo raudona, rožine ar oranžine spalva.

„Pro Žemės kraštus praslydęs truputis Saulės šviesos lūžta Žemės atmosferoje ir pasiekia Mėnulį“, – paaiškino Sirakūzų universiteto Fizikos katedros docentas Walteris Freemanas.

„Šio nedidelio kiekio raudonos šviesos užtenka, kad ji nušviestų Mėnulį ir jis būtų mums matomas. Tačiau jis bus ne baltas ir ryškus, o labai blankus ir raudonas, maždaug 10 tūkst. kartų blankesnis nei paprastai“, – kalbėjo docentas.

Nors visiškas Mėnulio užtemimas vidutiniškai įvyksta nuo vieno iki trijų kartų per metus, po sausio 21 dienos tokio užtemimo nematysime dar trejus metus.

„Kol kas tai bus paskutinė galimybė pamatyti visišką mėnulio užtemimą“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „The Planetary Society“ mokslininkas Bruce'as Bettsas.

Kitas visiškas Mėnulio užtemimas Europoje bus matomas tik 2022 metų gegužės 16 dieną.

Tačiau iki to laiko dar bus dalinių Žemės palydovo užtemimų.

Visiškas Mėnulio užtemimas įvyksta tik tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria tiksliai vienoje linijoje.

Šio astrologinio reiškinio stebėjimams gali sutrukdyti debesuotas dangus. Tačiau Mėnulio stebėtojams nereikės pasiruošti specialių stiklų, kuriuos ekspertai pataria turėti stebint Saulės užtemimą.

Taip yra todėl, kad pats Mėnulis neskleidžia šviesos, o tik atspindi Saulės šviesą.

„Mėnulis niekada nebus toks ryškus, kad galėtų pakenkti mūsų akims kaip Saulė“, – sakė W. Freemanas.

„Kruvinojo Mėnulio stebėjimas yra viena iš retų progų danguje vienu metu pamatyti Mėnulį ir žvaigždes, nes paprastai jas nustelbia per daug ryški Mėnulio šviesa“, – pridūrė jis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika