Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Užtvankų savininkai neleidžia statyti žuvitakių 

2019 balandžio 4 d. 06:00
„Juodajame“ sąraše – užtvankos ir hidroelektrinės Vokės upėje ties Grigiškėmis savininkai, atsisakę sudaryti panaudos sutartį žuvitakio statybai.
„Juodajame“ sąraše – užtvankos ir hidroelektrinės Vokės upėje ties Grigiškėmis savininkai, atsisakę sudaryti panaudos sutartį žuvitakio statybai.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dauguma užtvankų savininkų nevykdo Vandens įstatymo dar daugiau kaip prieš 20 metų jiems nustatytos pareigos įrengti ir naudoti veiksmingas žuvų apsaugos priemones ir užtikrinti galimybę žuvims migruoti. Jie neleidžia statyti žuvitakių net valstybės lėšomis.

Aplinkos ministerija praneša, kad užtvankų ir hidroelektrinių savininkai, neleisdami įrengti žuvitakių ir sudaryti galimybių žuvims migruoti, daro didelę žalą gamtai ir visuomenei, nes upės ir jų ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms.

Kol kas yra įrengti tik 26 žuvitakiai. Aplinkos ministerija, norėdama paskatinti jų įrengimą, surado tam lėšų. Valstybinės Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planas numato įrengti žuvų pralaidas ar kitomis priemonėmis užtikrinti galimybę žuvims migruoti dar 20 užtvankų. Šioms pralaidoms numatyta skirti 1,6 mln. eurų (75 proc. iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir 25 proc. iš valstybės biudžeto).

Tačiau dauguma užtvankų savininkų neleidžia statyti žuvitakių net ir iš paramos lėšų.

„Juodajame“ sąraše – užtvankos ir hidroelektrinės Vokės upėje ties Grigiškėmis savininkai UAB „Hidromodulis“, kuriai vadovauja direktorius Ramūnas Jukavičius, atsisakę sudaryti panaudos sutartį žuvitakio statybai, taip pat – Akmenių HE užtvankos Lėvens upėje savininkai, neleidę rekonstruoti žuvitakį, Jundeliškių užtvankos ir HE Verknės upėje savininkai, neteikiantys atsakymo dėl galimybės sudaryti panaudos sutartį žuvitakiui įrengti, ir kt.

Šiuo metu užtvankų savininkai, nesilaikantys nustatytų tvenkinio darbo režimo ar aplinkosaugos reikalavimų, gali būti baudžiami ne didesne kaip 140 eurų bauda. Tokia bauda neatgraso nuo pažeidimų, todėl artimiausiu metu Aplinkos ministerija pasiūlys patikslinti Administracinių nusižengimų kodeksą ir dešimteriopai padidinti baudas.

Prasidėjo daugelio žuvų nerštas. Jo laikotarpiu – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. – vandens lygis tvenkiniuose turi būti kuo stabilesnis ir ne žemesnis už normaliai patvenktą lygį (NPL). Žuvų pralaidos turi veikti visą teorinį žuvų neršto migracijos laikotarpį. Aplinkos ministerija kviečia gyventojus, pastebėjusius, kad žuvų neršto laikotarpiu neveikia žuvitakis ar vanduo tvenkinyje pažemintas žemiau NPL, apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriui tel. (8 5) 273 2995.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika