Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Nyksta Himalajų ledynai 

2019 vasario 7 d. 12:00
Nepalo kaimelis prie Himalajų kalnų. 
Nepalo kaimelis prie Himalajų kalnų. 
AFP/Scanpix nuotrauka

Du trečdaliai Himalajų ledynų – vadinamojo trečiojo Žemės ašigalio – iki 2100 metų gali ištirpti, jei nebus sumažinta pasaulinė atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Mokslininkai teigia, jog net pasiekus Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio šiltėjimą 1,5 Celsijaus laipsnio, trečdalis ledynų išnyktų.

Hindukušo ir Himalajų regiono ledynai yra itin svarbus vandens šaltinis maždaug 250 mln. žmonių kalnuose ir 1,65 mlrd. tų, kurie gyvena žemiau esančiuose upių slėniuose. Jie maitina 10 iš svarbiausių pasaulio upių sistemų, įskaitant Gangą, Indą, Geltonąją upę, Mekongą ir Ajejarvadį, tiesiogiai arba netiesiogiai aprūpina milijardus gyventojų maistu, energija, švariu oru ir pajamomis.

Jei šie ledynai sunyks, žmonės pajus įvairialypį poveikį: pradedant didesniu oro užterštumu, baigiant dažnesniais ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais. Sumažėjus vandens upėse bus neigiamai paveiktos miestų vandentiekio sistemos, maisto ir energijos gamyba. Sparčiai tirpstant ledui regione, kuriame stūkso tokie kalnai kaip Everestas ir K2, prieškalnėse jau susidarė šimtai pavojingų ledyninių ežerų. Jų vanduo gali prasiveržti ir sukelti potvynius.

Naują ataskaitą „Hindukušo ir Himalajų įvertinimas“ paskelbė Nepalo sostinėje Katmandu įsikūręs regioninis tarpvyriausybinis tyrimų centras „International Centre for Integrated Mountain Development“ (ICIMOD). Nepalas yra viena iš aštuonių valstybių, atsidūrusių šio pavojaus priešakinėje linijoje. Ataskaita buvo rengiama penkerius metus. Prie šio darbo prisidėjo daugiau kaip 350 mokslininkų ir politikos ekspertų, 185 organizacijos, 210 autorių, 20 redaktorių ir 125 kviestiniai recenzentai.

Kaip sakė tyrimo vadovas Philippas Westeris iš ICIMOD, jei niekas nesikeis, šaltos, ledynais padengtos viršukalnės mažiau nei per šimtmetį aštuoniose šalyse virs plikomis uolomis. Iki 2030-ųjų regionui reikės maždaug 4 mlrd. eurų per metus, kad adaptuotųsi prie klimato kaitos, o iki 2050 metų suma gali siekti jau 6,8 mlrd. eurų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika