Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Mokslininkų prognozuojamas scenarijus pasauliui: iki 2100 metų jūros lygis pakils 1,8 metro 

2019 sausio 15 d. 10:15
Sipa/Scanpix nuotrauka

Dėl pasaulio klimato atšilimo Antarktidos ledynai šiuo metu tirpsta apie šešiskart sparčiau negu prieš 40 metų, o šis procesas didina pasaulinio vandenyno lygį, pirmadienį perspėjo mokslininkai.

Nuo 1979 iki 2017 metų dėl Antarkties ledo tirpsmo pasaulio jūros jau pakilo daugiau kaip 1,4 cm, sakoma straipsnyje, paskelbtame JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

Prognozuojama, kad šis procesas ateityje sukels katastrofinį vandenynų lygio pakilimą, rašo studijos pagrindinis autorius Ericas Rignot, Kalifornijos universiteto Ervaine Žemės sistemų mokslų katedros vedėjas.

„Toliau tirpstant Antarktidos ledo skydui, ateinantiems šimtmečiams prognozuojame kelių metrų jūros lygio pakilimą iš Antarkties“, – pabrėžė E. Rignot.

Jeigu išsipildytų blogiausias mokslininkų prognozuojamas scenarijus, iki 2100 metų jūros lygis pakils 1,8 metro. Tokiu atveju būtų užlieta daugelis pakrančių miestų, kuriuose gyvena milijonai žmonių, rodo ankstesnės studijos.

PNAS paskelbtos studijos autoiai atliko ilgiausiai trukusį ledo masės Antarktyje vertinimą, apėmusį 18 geografinių regionų.

Duomenys buvo surinkti naudojant didelės raiškos aerofotonuotraukas, padarytas iš NASA lėktuvų, taip pat daugelio kosmoso agentūrų palydovų atliktų tyrimų radarais atvaizdus.

Mokslininkai nustatė, kad 1979–1990 metais Antarktis kasmet prarasdavo po 40 mlrd. tonų ledo per metus.

Tačiau 2009–2017 metais ledo tirpsmo sparta padidėjo daugiau kaip šešis kartus – iki 252 mlrd. tonų per metus.

Dar didesnį susirūpinimą kelia faktas, kad Rytų Antarktidos sritys, anksčiau laikytos „stabiliomis ir atspariomis pokyčiams“, irgi praranda daug ledo, sakoma studijoje.

„Vertinant bendrai, Vilkso Žemės sektorius Rytų Antarktidoje visuomet buvo svarbus dalyvis masės praradimo (procese), netgi 9-ame dešimtmetyje, kaip rodo mūsų tyrimas“, – sakė E. Rignot.

„Ko gera, šis regionas yra jautresnis klimatui negu tradiciškai buvo manoma. Tai svarbu žinoti, nes jame esama daugiau ledo negu Vakarų Antarktidoje ir Antarktidos pusiasalyje kartu sudėjus“, – pridūrė jis.

Jeigu ištirptų visas Antarkties ledas, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų 57 metrus.

Ledo netektis

Jeigu ištirptų visas Antarkties ledas, pasaulinio vandenyno lygis pakiltų 57 metrus.

Didžioji dalis Antarkties ledo susitelkusi regiono rytuose. Ištirpę šios dalies ledynai jūrų lygį pakeltų apie 51 metru, o visas vakarinės dalies ledas – tik apie 5,2 metro.

Rytų Antarktidos ledo skydas yra didžiausias pasaulyje; jame susikaupę apie pusė visų pasaulio gėlojo vandens išteklių.

Iki šiol dauguma tyrimų rodė, kad Antarktidos ledynų tirpsmas labiausiai pasireiškia vakaruose.

Pernai birželį paskelbtoje svarbioje studijoje sakoma, kad Antarktidos ledo tirpsmo mastas nuo 1992 metų padidėjo trigubai, bet reikšmingo ledynų tirpsmo rytuose nebuvo užfiksuota.

Tačiau rugsėjį žurnale „Nature“ buvo paskelbtas straipsnis, pagrįstas vandenyno dugno nuosėdų sluoksnių, susiklosčiusių per Vilkso poledininio baseino, esančio į Australiją atgręžtoje rytinėje Antarktidos dalyje, vėliausią tirpsmo epizodą prieš maždaug 125 tūkst. metų, analize.

Per šią studiją buvo nustatyta, kad šis didžiulis ledo masyvas vėl pradėtų tirpti, pasaulio klimato vidutinei temperatūrai pakilus vos dviem Celsijaus laipsniais. Tokio lygio atšilimo riba yra numatyta istorinėje 2015 metų Paryžiaus klimato sutartyje, sudarytoje siekiant pažaboti nevaldomą klimato šiltėjimą.

Vėliausi tyrimai rodo, kad Rytų Antarktidos ledynų tirpsmui reikia skirti daugiau dėmesio, sakoma PNAS paskelbtame straipsnyje.

Šiltėjantis vandenynų vanduo ateityje ledo tirpsmą dar labiau skatins. Ekspertai sako, kad jūros lygis tolesnius šimtmečius kils, kad ir kokių priemonių žmonija dabar imtųsi klimato pokyčiams stabdyti.

Naujausi tyrimai pademonstravo, kad vandenynai šyla sparčiau negu iki šiol manyta: kelerius vėliausius metus buvo fiksuojami vis nauji šilumos rekordai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika