Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Laikotarpis nuo sausio iki vasario buvo ketvirtas karščiausias per 140 metų 

2019 kovo 23 d. 15:45
© NOAA

Ko gero, kad daugelis iš jūsų galite pasakyti: o mūsų laikais tai buvo žiemos... Deja, bet šiais, sparčiai šiltėjančio klimato metais, žiemos tampa vis švelnesnės, šalčio bangos plūsteli trumpam, o apie dideles sniego pusnis galime tik pasvajoti. Bent jau Lietuvoje, nes vietomis Europoje, kaip ši žiema parodė, to sniego gali būti tiek daug, kad žmonės to seniai nematė.

Kalbant konkrečiai apie šią žiemą, ji buvo tikrai ganėtinai švelni. Nacionalinė vandenynų ir atmosferos asociacija (NVAA) paskelbė, kad 2019 m. sausio-vasario laikotarpis globaliu mastu buvo ketvirtas pagal šiltumą, fiksuotas per 140 stebėjimų metų.

Šis pakilimas yra tik paskutinysis atvejis, tęsiantis 410 mėnesių iš eilės tendencijas, kuomet globalios temperatūros viršijo vidutinę.

NVAA teigimu, greta toliau šylančios jūros paviršiaus temperatūros, Žemėje stebėtas nepaliaujamai mažėjantis pasaulinio jūros ledo kiekis, kuris buvo 5,9 procentais žemiau 29 metų vidurkio fiksuoto tarp 1981 ir 2010 metų.

Jeigu naujosios projekcijos yra teisingos, tuomet greitai kalbėsime apie karščiausią dešimtmetį istorijoje.

Meteorologijos tarnybos ataskaitoje vasario mėnesį prognozuota, kad vidutinė globali paviršiaus temperatūra nuo 2019 iki 2023 metų bus tarp 1,03°C ir 1,57°C laipsnių virš lygio, fiksuoto prieš Industrinę revoliuciją.

Šis augimas lemia 1°C ar daugiau laipsnių virš priešindustrinio lygmens.

Greitai kylančios globalios temperatūros nulemtas rezultatas gali būti labai aiškiai matomas Arktyje, kur prarandamas arktinis ledas, kuris anot neseniai Jungtinių Tautų organizacijos paskelbtos ataskaitos, yra didesniame pavojuje negu kada nors iki šiol.

Anot Jungtinių Tautų organizacijos, net jei pasaulis pasiektų Paryžiaus susitarime nustatytus rodiklius, iki 2050 metų temperatūros Arktyje ir toliau kiltų papildomais 3–5 laipsniais pagal Celsijų. To paskatintas jūros lygmens kilimas visame pasaulyje paveiktų apie 4 milijonus gyventojų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika