Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Kovo 20-ąją minimas pavasario lygiadienis: įdomūs faktai apie tai 

2019 kovo 20 d. 15:50
Labai gerai metų laikus atvaizduoja vizualizacija, kurią 2013 metais užfiksavo vienas Kanados gyventojas. Vyras fotografavo saulės kelią danguje per metų laikotarpį. Čia galite pamatyti, kaip dramatiškai pasikeičia Saulės arka nuo gruodžio iki birželio.
Labai gerai metų laikus atvaizduoja vizualizacija, kurią 2013 metais užfiksavo vienas Kanados gyventojas. Vyras fotografavo saulės kelią danguje per metų laikotarpį. Čia galite pamatyti, kaip dramatiškai pasikeičia Saulės arka nuo gruodžio iki birželio.

Ir štai sulaukėme pavasario lygiadienio, kuris minimas tiek šiauriniame, tiek pietiniame Žemės pusrutuliuose. Tai metas kai dienos ir nakties trukmė tampa vienoda.

Mums, gyvenantiems Šiauriniame pusrutulyje, tai žymi tikrojo pavasario pradžią, kuomet iki pat birželio mėnesio dienos tik ilgės. Pietiniame pusrutulyje šiuo metu prasideda ruduo.

Kodėl įvyksta lygiadienis?

Lygiadieniai, metų sezonai ir per metus besikeičiantis dienos laikas yra nulemti vieno faktoriaus: Žemės sukimosi aplink savo pakreiptą ašį.

Pakrypimas, kurį galimai sukėlė didžiulio objekto rėžimasis į Žemę, įvykęs prieš milijardus metų, reiškia tai, kad pusę metų Šiaurinis polis yra nukreiptas į Saulę. Kitą pusę metų daugiau šviesos sulaukia Pietinis polis. Tai formuoja metų laikus.

Labai gerai metų laikus atvaizduoja vizualizacija, kurią 2013 metais užfiksavo vienas Kanados gyventojas. Vyras fotografavo saulės kelią danguje per metų laikotarpį. Čia galite pamatyti, kaip dramatiškai pasikeičia Saulės arka nuo gruodžio iki birželio.

Lygiadienio metu, daugumoje Žemės vietovių, bus fiksuojama apie 12 valandų dienos ir 12 valandų nakties.

Visgi, ne kiekviena planetos vieta sulaukia vienodo šviesiojo paros meto valandų skaičiaus. Šiuos skirtumus lemia tai, kaip saulės šviesa yra laužiama, jai patenkant į Žemės atmosferą skirtingose platumose.

Vasaros mėnesiais, šiaurinės platumos mėgaujasi ilgomis dienos valandomis. Virš Šiaurės poliaračio vasarą diena trunka ištisas 24 valandas. Žiemos mėnesiais Šiaurinis poliaratis panyra į nepertraukiamą tamsą.

Lygiadienio metu, daugumoje Žemės vietovių, bus fiksuojama apie 12 valandų dienos ir 12 valandų nakties.

Visos Žemės vietovės per metus susiduria su panašiu dienos valandų skaičiumi. Visgi, pusiaujas sulaukia šiek tiek mažiau dienos valandų nei poliai.

Ar egzistuoja kokie nors senoviniai monumentai, kurie lygiadienio metu „daro kažką įdomaus“?

Žiemos ir vasaros saulėgrįžų metu minios žmonių susiburia Stounhendže, Jungtinėje Karalystėje. Saulėgrįžos metu, saulė pakyla arba nusileidžia linijoje su šiuo 5000 metų amžiaus monumentu.

Ir nors kai kurie turistai yra linkę Stounhendžą lankyti ir lygiadienio metu, visgi, jei tik įmanoma šiuo metu reikėtų keliauti į Meksiką.

Žiemos ir vasaros saulėgrįžų metu minios žmonių susiburia Stounhendže, Jungtinėje Karalystėje. Saulėgrįžos metu, saulė pakyla arba nusileidžia linijoje su šiuo 5000 metų amžiaus monumentu.

Taip yra todėl, kad lygiadienio metu Jutakano pusiasalyje stovinti Čičen Ica piramidė kuria žadą atimantį šou. Prieš maždaug 1000 metų Majų pastatyta piramidė buvo sukurta taip, kad lygiadienio metu piramidės laiptai šešėlį mestų ant Kukulkan kūno – plunksnuoto gyvatės dievo.

Statula su gyvatės galva stovi piramidės apačioje, o lygiadienio metu, saulės šviesos ir šešėlių dėka gyvatės kūnas susijungia su galva.

Ar lygiadieniai vyksta ir kitose planetose?

Taip! Visos Saulės sistemos planetos sukasi ant pakrypusių ašių ir dėl to turi sezonus. Kai kurie iš šių pakrypimų yra minimalūs (pavyzdžiui, Merkurijus yra pakrypęs 2,11 laipsnių), o kitos labiau primena Žemę (23,5 laipsnių pakrypimas) arba yra dar ekstremalesnės (Uranas pakrypęs net 98 laipsniais).

Ši dujų milžinė yra pakrypusi 27 laipsniais, lyginant su Saule, ir lygiadieniai šioje planetoje yra kur kas retesni nei Žemėje. Saturne lygiadieniai įvyksta vos kartą per maždaug 15 metų (nes Saturno orbita aplink saulę trunka 29 metus).

Saturno lygiadienio metu jo žiedai tampa neįprastai tamsūs. Taip yra dėl to, kad šie žiedai yra vos 9 metrų storio ir kuomet šviesa juos pasiekia, čia nėra daug paviršiaus, nuo kurio ji galėtų atsispindėti.

NASA nuotr.
NASA nuotr.

Dar vieta proga

Šią dieną mūsų planetoje minima ir Žemės diena. Šios dienos metu visame pasaulyje organizuojamos įvairios akcijos, skatinančios atkreipti dėmesį į aplinkosaugines problemas, klimato kaitą ir pan. Žmones švarina aplinką, kelia inkilus, organizuoja įvairius renginius.

Neeilinė pilnatis

Ko gero, pastebėjote, kad dangų papuošė pilnatis. Kuo dėtas pavasario lygiadienis?

Pasirodo, kad ši jau trečioji iš eilės superpilnatis šiais metais sutampa su pavasario lygiadieniu. Tai yra itin retas atvejis, kuris nutiko pirmą kartą per 19 metų. Daugiau apie tai skaitykite čia: Dangų puošia trečioji superpilnatis šiais metais: sutapo su dar vienu įvykiu

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika