Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Dzūkų kova su mašalais duoda vaisių 

2019 balandžio 13 d. 12:01
Į Nemuną prie Druskininkų ir šiek tiek aukštėliau šįmet vėl bus išpilta biologinio preparato „VectoBac 12AS“
Į Nemuną prie Druskininkų ir šiek tiek aukštėliau šįmet vėl bus išpilta biologinio preparato „VectoBac 12AS“
Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka

Dzūkijos gyventojai ir svečiai šiemet galės lengviau atsikvėpti. Tokio didelio upinių mašalų antplūdžio, koks buvo prieš penkerius ar daugiau metų, jau nebelaukiama. Jų populiacija gerokai sumažėjo dėl biologinio preparato, kuris pilamas į Nemuną pastaruosius trejus metus.

Mokslininkai įsitikinę, kad šią populiacijos reguliavimo priemonę reikia naudoti ir toliau, nes vienus ar dvejus metus nenaikinant kraujasiurbių mašalų, puolančių ne tik žmones, bet ir gyvulius, vis daugės.

Gelbsti tik naikinimas

Į Nemuną prie Druskininkų ir kiek aukštėliau šįmet vėl bus išpilta biologinio preparato „VectoBac 12AS“. Tai daroma sulaukus palankaus laiko – kai pradeda vystytis upinių mašalų (simulium maculatum – lot.) lervos „Šiuo metu jau esame užsisakę 6,5 tūkst. litrų šio preparato. Dabar laukiame Gamtos tyrimų centro rekomendacijos, kada bus tinkamas laikas jį naudoti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Joana Verbickienė.

Pasak jos, Alytaus regiono plėtros taryba dar pernai priėmė sprendimą dėl bendro savivaldybių dalyvavimo šių metų projekte „Kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos reguliavimas Nemuno upėje“. Aplinkos ministerija šįmet tam skyrė 60 tūkst. eurų – 70 proc. visų reikalingų pinigų. Likusią dalį lėšų – 25,7 tūkst. eurų – pridės penkios Dzūkijos savivaldybės: Alytaus ir Druskininkų miestų, Alytaus, Lazdijų bei Varėnos rajonų.

Upinių mašalų gausa Dzūkijoje dirbtinėmis priemonėmis reguliuojama nuo 1999-ųjų, kasmet į Nemuną tam tikruose upės ruožuose išpilant „VectoBac 12AS“. Pastebėta, kad 1999–2010 metais panaudojus šį biologinį preparatą upinių mašalų lervutėms naikinti sulaukta teigiamų rezultatų – jų populiacija sumažėjo iki pavojaus aplinkai nekeliančios apimties. Remiantis Gamtos tyrimų centro atliktais Europos Bendrijos svarbos rūšių būklės, invazinių mašalų ir ichtiofaunos tyrimais bei tolimųjų pernašų poveikio ekosistemoms vertinimu, dėl biologinio preparato naudojimo Lietuvoje pagrindinės kraujasiurbių upinių mašalų rūšies tankis Nemuno vidupyje nuo 1999-ųjų ėmė pastebimai mažėti. Per 12 metų jų sumažėjo apie 100 kartų.

Aplinkos ministerija upiniams mašalams naikinti šįmet skyrė 60 tūkst. eurų – 70 proc. visų tam reikalingų pinigų. Dar 25,7 tūkst. eurų pridės penkios Dzūkijos savivaldybės: Alytaus ir Druskininkų miestų, Alytaus, Lazdijų bei Varėnos rajonų.

Tačiau nuo 2011-ųjų nelikus programos vykdytojos – Alytaus apskrities viršininko administracijos, o Vyriausybei neskyrus lėšų programai finansuoti, kraujasiurbių upinių mašalų populiacija vėl ėmė gausėti. Todėl 2016 metais į Nemuną vėl buvo pilama biologinio preparato „VectoBac 12AS“.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog trejus metus naikinant kraujasiurbius vabzdžius jų populiaciją pavyko gerokai sumažinti. „Todėl nutraukti šio darbo, nors pernai ir užpernai mašalų jau buvo gerokai mažiau, nerekomenduočiau. Per porą metų jų populiacija vėl išplistų. Mašalus reikia naikinti kasmet“, – įsitikinusi R. Bernotienė.

Sienų nepaiso

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja pasakojo, kad Dzūkijos gyventojus ir svečius kasmet kankinančios „moškės“ turi vieną generaciją per metus. Kiaušinėlius jos deda į upę – dugne ant akmenų, augalų ar šakų. Paprastai antroje balandžio pusėje išsivysčiusios lervos prisitvirtina prie vandens augalų, o subrendusios virsta lėliukėmis. Praėjus 2–6 dienoms po vandeniu susiformuoja jau suaugę mašalai. Į paviršių jie iškyla oro burbuliuke. „Biologinis preparatas turi būti pilamas tuo metu, kai iš kiaušinėlių išsivysto lervutės“, – pabrėžė R. Bernotienė. Kartu ji atkreipė dėmesį, kad mašalų populiacijos dydį lemia ir kitos aplinkybės: vandens lygis, taip pat tai, ar upėje yra daug žuvų.

Ne vienus metus kraujasiurbius mašalus tyrinėjanti mokslininkė sakė, kad šiemet tikėtis didelio jų antplūdžio, matyt, neverta, nes šie vabzdžiai naikinami jau kelerius pastaruosius metus. Be to, ir pernai mašalų labai daug neatsirado. Nemunas buvo gana seklus, todėl biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ veikė efektyviai. Kaip bus šiemet, priklausys ir nuo to, kaip pavyks naikinti „moškes“. Tai paaiškės jau gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai pasirodo pirmi kraujasiurbiai.

Beje, R. Bernotienė pažymėjo, kad mašalų populiacija priklauso ne vien nuo to, kokių priemonių jiems naikinti imamasi Lietuvoje, bet ir nuo to, ar kas nors daroma gretimoje Baltarusijoje. Deja, ten upiniai kraujasiurbiai beveik nenaikinami, todėl iš Baltarusijos ir pasiekia Lietuvą.

Specialistai rengiasi naikinti mašalus Nemune. / Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka
Specialistai rengiasi naikinti mašalus Nemune. / Druskininkų savivaldybės archyvo nuotrauka

Kenčia ne tik žmonės

Kaip pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė, nustatyta, kad didžiausią grėsmę žmonėms ir galvijams kelia būtent simulium maculatum rūšis, kurios lervų ir lėliukių aptinkama Nemune.

Tiesa, kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai žmonėms ne itin skausmingi, nes vabzdžiai patys paskleidžia skausmą malšinančių ir kitokių medžiagų. Jos yra toksinės, tad vėliau sukelia vadinamąją simuliotoksikozę (odos paburkimą, karščiavimą, širdies veiklos, kraujospūdžio sutrikimus ar net stiprią alerginę reakciją). Tokie simptomai pasireiškia esant dauginiams įkandimams. Be to, upiniai mašalai gali įšliaužti į nosį, akis, ausis, įskristi į burną.

„Kraujasiurbiai upiniai mašalai – specifiniai apvaliųjų kirmėlių (onchocerca genties filiarijų) platintojai. Gyvulių onchocerkozė paplitusi beveik visame pasaulyje, o žmonių – Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje. Eksperimentais įrodyta, kad upiniai mašalai gali būti mechaniniai tuliaremijos ir Sibiro opos sukėlėjų platintojai“, – kalbėjo M. Žygutienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistų teigimu, nuo „moškių“ kenčia ir žmonės, ir gyvuliai. Nuo simuliotoksikozės galvijas gali nugaišti per 15 minučių, todėl rajonuose, kuriuose gausu kraujasiurbių upinių mašalų, nuo šios ligos neretai krinta tiek galvijai, tiek paukščiai. Tačiau atvejų, kad nuo jų įkandimų žūtų žmogus, neužfiksuota.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika