Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GAMTA IR AUGINTINIAI

Antarktida tirpsta 6 kartus greičiau nei prieš 40 metų 

2019 sausio 21 d. 19:12
pixabay.com nuotrauka

Naujausio tyrimo metu gautos išvados skamba grėsmingai – Antarktida kasmet praranda net šešis kartus daugiau ledo, negu prieš 40 metų.

Mokslininkai tiki, kad artimiausiais metais spartesnis tirpsmas gali pagreitinti jūros lygio kilimą labiau negu buvo prognozuota.

„Tai tik ledkalnio viršūnė,“ – pranešime spaudai sakė tyrimui vadovavęs autorius mokslininkas Eric Rignot, dirbantis tiek NASA, tiek Kalifornijos universitete.

Nuo 1979 iki 1989 metų, Antarktidos ledynuose kiekvienais metais fiksuotas apie 40 milijardų tonų ledo tirpsmas.

Nuo 2009 metų šis kiekis kasmet šoktelėjo iki 252 milijardų tonų.

Šiuo metu, Antarktidos ledo sluoksnis sudaro apie 90 procentų viso pasaulio ledo ir jeigu jis visas ištirptų, tuomet jūros lygis pakiltų apie 75 metrus, skelbia JAV Geologinių tyrimų biuras.

Jeigu ištirptų ir likusi Žemės ledynų dalis, tuomet lygio kilimas pasipildytų dar maždaug 7,6 metro, dėl ko būtų užlietas kiekvienas planetos pakrantinis miestas.

Trapumas aptiktas Rytų Antarktidos teritorijose, kurias sudaro didžiausias Žemės ledynas, reikalauja papildomo dėmesio ir kelia didelį nerimą.

Didžioji prarasto ledo dalis siejama su poliarinio regiono giliaisiais vandenimis (ang. circumpolar deep water (CDW)) – šilto vandens koncentracija, kurią po ledynais stumia pietų vakarinių vėjų poslinkiai.

Per paskutinius dešimt metų, tyrimo metu nustatyta, kad Vakarų Antarktida buvo atsakinga už 63 procentus visų praradimų, Rytų Antarktida prisidėjo 20 procentų, o 17 procentų visų ledynų praradimų priklauso Antarktidos pusiasaliui.

„Ledynų sluoksnio tirpsmui didėjant, ledynai ims dažniau plaukti pasroviui, spartėti ir prisidėti prie jūros lygio kilimo,“ – skelbiama tyrime.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika