Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Žemdirbiai tebežada streiką, bet kaunasi tarpusavyje 

2019 sausio 7 d. 06:00
Pernai vasarį Jonavoje vykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime (iš kairės) Jonas Talmantas, Petras Puskunigis ir Vidas Juodsnukis dar buvo vieningi.
Pernai vasarį Jonavoje vykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime (iš kairės) Jonas Talmantas, Petras Puskunigis ir Vidas Juodsnukis dar buvo vieningi.
Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Prieš didžiąsias metų šventes apie protesto akciją vėl prabilo žemdirbiai. Pagrindinė jų nepasitenkinimo priežastis – esą nevykdomi visuotinio žemdirbių suvažiavimo rezoliucijos reikalavimai.

„Leidome ramiai švęsti. Lietuvos žemės ūkio taryba ši klausimą svarstys po švenčių. Tikiuosi, kad susikaupusias problemas pavyks išspręsti taikiai“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas (LŽŪBA) Petras Puskunigis neslėpė nemažai vilčių dedantis į šį mėnesį vyksiantį susitikimą su premjeru Sauliumi Skverneliu.

2022 paraiškos (arba 60 proc. visų finansuojamų paraiškų) yra pateiktos pareiškėjų, kurių ūkiai priskiriami smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai, jiems skirta paramos suma sudaro 118,7 mln. eurų, arba 43 proc. visos skirtos paramos sumos.

Spręs Europos Parlamentas

Pernai vasarį Jonavoje vykusiame visuotiniame žemdirbių suvažiavime priimta kelių dešimčių punktų rezoliucija, valdžiai duotas vienas mėnuo reikalavimams įvertinti. Be to, kreiptasi į Europos Parlamentą (EP) dėl reikalavimo suvienodinti išmokas visoje Europos Sąjungoje. Daugiau kaip 52 tūkst. Lietuvos žemdirbių pasirašytoje peticijoje atkreiptas dėmesys, kad mūsų šalies ūkininkai vykdo visus griežtus ES reikalavimus dėl aplinkos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės, bet gauna daug mažesnes išmokas negu Vakarų Europos ūkininkai.

EP Peticijų komitetas, nagrinėjantis Lietuvos žemdirbių kreipimąsi dėl išmokų suvienodinimo ES, papildomai ją svarstys šį mėnesį.

J. Talmantas pasidžiaugė, kad kai kuriuos rezoliucijos reikalavimus šalies valdžia įvykdė. Bene greičiausiai buvo ištaisyta techninė klaida Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatyme. „Pilnamečiai ūkininkų vaikai, kurių tėvai turi 500 ha, negalėjo pirkti žemės. Buvo kilusi sumaištis tarp norinčiųjų jos pirkti“, – sakė LŪS pirmininkas ir šį rezoliucijos punktą įvardijo kaip vieną svarbiausių.

Toliau pagal svarbą – melioracija ir vietinės reikšmės keliai. „2017 metais liūčių pažeistai melioracijos infrastruktūrai atstatyti skirta 17 mln. eurų. Gautos lėšos paskirstytos šalies savivaldybėms pagal melioracijos griovių ilgį kilometrais. Tačiau tokia suma – lašas jūroje, nes bene 27 metus šioje srityje nieko nedaryta. Esame suskaičiavę ir svarstėme Seimo Kaimo reikalų komitete, jog norint, kad melioracijos įrenginiai funkcionuotų, kasmet reikėtų tam skirti apie 50 mln. eurų. Po dešimties-penkiolikos metų sistemos būtų atnaujintos, melioracijos tinklas veiktų. Apie 70 proc. ūkininkų savo valdose melioracijos įrenginius yra susitvarkę, tačiau problema tebėra dėl nutekamųjų griovių, pralaidų ir polderių valstybinėje žemėje. Liūtys nebūtų pridariusios tiek žalos, jei lietaus vanduo turėtų kur nutekėti“, – sakė LŪS vadovas.

Pernai žemdirbių suvažiavime dalyvavęs premjeras S. Skvernelis pažadėjo prie 9,12 mln. eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skyrė liūčių nuostoliams kompensuoti, nacionaliniame biudžete surasti tokio pat dydžio sumą. Valstybės parama žemdirbius jau pasiekė prieš šv. Kalėdas, EK lėšos – kiek anksčiau. Europinę paramą gavo 3309 pareiškėjai. Daugiausia jų –Jurbarko, Raseinių, Pasvalio, Anykščių ir Rokiškio rajonuose, bendras paramai tinkamas plotas sudarė 108 308 hektarus.

Rezoliucijoje primygtinai reikalauta Kaimo plėtros programai reikalingą biudžetą sustiprinti, padidinant nacionalinę bendrojo finansavimo dalį iki 25 proc., t.y. iki 150 mln. eurų metams, ir tokią lėšų sumą skirti kasmet iki 2022 metų.

Vienybės nebeliko

„Prie suvažiavimo ir rezoliucijos dėjomės tikėdamiesi, kad dėmesys bus atkreiptas ir į smulkiuosius bei vidutinius ūkininkus. Tačiau stambieji ir toliau agresyviai naudoja paramą savo tikslams, 100 tūkst. šeimos ūkių tebelieka be pagalbos“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas neslėpė: per suvažiavimą demonstruotos vienybės nebeliko. „Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas skleidžia daug netiesos. Skaičiai ir faktai liudija visai ką kita. LŽŪBA nieko neuzurpuoja, duoda daug daugiau naudos, nei gauna. Bendrovės, valdydamos 15 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir gamindamos 30 proc. žemės ūkio produkcijos, yra gavusios 10 proc. paramos. Ne mano, o Jeronimo Kraujelio (buvusio žemės ūkio ministro ir LŽŪBA vadovo – red.) žodžiai: smulkieji gauna paramą naujiems kaliošams, o kur ekonominė tos paramos grąža?“ – piktinosi P. Puskunigis.

Atlikus 2014–2017 metais pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ finansuojamų paraiškų analizę, nustatyta, kad 2022 paraiškos (arba 60 proc. visų finansuojamų) yra pateiktos pareiškėjų, kurių ūkiai priskiriami smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai, jiems skirta suma sudaro 118,7 mln. eurų, arba 43 proc. visos skirtos paramos.

Iš 130 tūkst. deklaruojančiųjų žemės ūkio naudmenas stambiųjų yra 465: tai 250 ūkininkų, valdančių daugiau kaip 500 ha, ir 215 bendrovių.

P. Puskunigis pabrėžė: metams baigiantis į Briuselį piketuoti nevažiavo nė vienas LŠŪS narys. „Kovoti dėl didesnių išmokų važiavo stambieji, nors aiškinama, kad būtent mums bus pritaikytos išmokų „lubos“, – kartėlio neslėpė pašnekovas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika