Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Vilniaus panoramą kūrė ir kuria pasaulio architektai 

2017 balandžio 7 d. 12:00
Daug prieštaringų vertinimų sulaukusio verslo centro "k18B", kurį projektuoja Danielis Libeskindas, vizualizacija.
Daug prieštaringų vertinimų sulaukusio verslo centro "k18B", kurį projektuoja Danielis Libeskindas, vizualizacija.
"Studio Libeskind" iliustracija

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus senamiestis visais laikais neapsiėjo be užsienio architektų indėlio į turtingą jo architektūrą. Ir dabar Lietuvos sostinė nėra atsitvėrusi siena nuo pasaulio. Žinomi architektūros profesionalai ne tik įpučia naujų vėjų į Vilniaus miesto panoramą, paįvairina ją drąsesniais sprendimais, bet ir prisideda prie šalies garsinimo.

Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė neabejojanti teigiamu žymių užsienio architektų poveikiu miesto panoramai ir architektūros raidai. Kad jie darniai įsilietų į visumą, atspindėtų visuomenės interesą ir gerintų infrastruktūrą, svarbi aiški miesto vizija.

– Prie Vilniaus miesto architektūros nuo senų laikų prisidėjo užsienio architektai. Pavyzdžiui, XVI amžiuje Renesanso stiliui pradžią davė ir miestui itališkos dvasios suteikė architektai iš Šiaurės Italijos. Ar šiandien Vilnius taip pat atvirtas, ar prie miesto kūrimo svariai prisideda žymūs užsienio architektai?

– Žinoma, prisideda – pirmiausia dėl to, kad užsienio architektų suprojektuoti pastatai iškilę reikšmingose, labai matomose vietose. Dėl didelės savo apimties ir architektūrinės išraiškos jie tikrai pastebimi.

Kalbant apie XVI amžiaus tradiciją, kai Italijos architektai formavo Vilniaus miestovaizdį, galima svarstyti, ar ji vis dar tęsiasi, ar yra reikalinga ir daro teigiamą poveikį miesto vaizdui bei architektūros raidai. Mano manymu, atvirumas – neabejotinai teigiamas dalykas. Užsienio architektų įtaka miestui naudinga, nes virti savo sultyse mažai kam yra gerai. Jie pateikia naują estetiką, technologijas, o kalbant apie didelės apimties arba itin naujoviškų sprendimų reikalaujančius objektus, turi kompetencijos, kurios kartais pritrūksta Lietuvos architektams. Tai yra tam tikra architektūros mokykla, iš kurios vietiniai gali pasimokyti. Be to, žvilgsnis iš šalies kartais ne toks atsargus ir susaistytas tradicijų ar prietarų – tai irgi išeina į naudą.

Kita vertus, kyla tam tikrų pavojų. Dažnai girdime priekaištų, kad užsienio architektai neva atvažiuoja į Vilnių ir stato „klonuojamus“ pastatus – tokius, kurie gali stovėti bet kur: ir Kazachstane, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Paryžiaus priemiesčiuose, kitaip tariant, visiškai nesusijusius su Vilniaus kontekstu. Tokių atvejų pasitaiko. Tačiau taip nutinka ne dėl to, kad architektas – užsienietis. Tiesiog tai yra kokybiškos architektūros problema. Kokybišką architektūrą gali kurti ir užsienietis, ir lietuvis. Įsiklausymas į kontekstą, į tai, ko būtent tuo metu reikia konkrečiai vietai, ten gyvenančiai visuomenei, ir formuoja kokybišką architektūrą. Architektūra – ne prastas kostiumas, kurį gali išmesti. Pastatai lieka ilgam ir reprezentuoja laikotarpį, kuriame buvo pastatyti, pasakoja apie tai, kuo gyveno miestas, visuomenė. Taigi atsakomybė didelė.

– Kaip pati vertintumėte užsienio architektų darbą – ar jų suprojektuoti pastatai negriauna miesto vaizdo harmonijos?

– Kai ką tikriausiai buvo galima padaryti ir subtiliau, bet apskritai užsienio architektų apraiškas Vilniuje vertinčiau labiau teigiamai. Pavyzdžiui, Konstitucijos prospekte, priešais Nacionalinę dailės galeriją, esantis „Quadrum“ kompleksas per visuomenei prieinamas erdves, kaip tikimasi, suformuos viešąją infrastruktūrą, kurios labai trūksta dešiniajam Neries krantui. Tai gerasis pavyzdys, kai užsienio architektai atsižvelgė, ko reikia Vilniaus miestui. Dėl to turėtų būti smarkiai pagerinta aplinka.

– Ar skelbiant konkursą diktuojami esminiai reikalavimai, kuriais turi remtis užsienio architektas? Gal rezultato kokybė, objekto įsiliejimas į miesto gyvenimą priklauso būtent nuo to, ar aiškiai suformuluojama užduotis?

– Tikrai taip. Nesvarbu, ar tai būtų architektūrinis konkursas, ar privatus užsakymas, kai architektas kviečiamas dirbti be konkurso, tikslus užduoties suformavimas yra pusė darbo ir labai daug lemia architektūrinę kokybę. Be užsakovo įsikišimo sunku tikėtis, kad pastatas atlieps miesto poreikius, visuomenės interesą. Taigi turi būti suformuoti konkretūs pageidavimai. Tam tikros projekto užduotys surašomos net iš anksto, kai sklype dar tik planuojami pagrindiniai parametrai.

Apskritai kuo didesnė konkurencija tarp architektų, tuo labiau jie stengiasi sukurti kokybišką architektūrą, ir galiausiai laimi visuomenė.

Užsienio architektų suprojektuoti pastatai iškilę reikšmingose, labai matomose vietose.

Ar esate pastebėjusi, kad žymaus architekto indėlis kuriant miestą smarkiai prisidėtų ir prie to miesto, ir net visos šalies garsinimo tarptautiniu mastu?

– Be abejo. Pavyzdžiui, Lenkijoje per pastaruosius penkerius metus, pasinaudojant ES fondais, pastatyta begalė kultūrinių, švietimo pastatų, ir gana didelę dalį jų yra suprojektavę užsienio architektai – tiesiog dalyvavę viešųjų pirkimų konkursuose ir laimėję juos. 2015 metais geriausiu šiuolaikinės architektūros pastatu Europoje pripažinta Ščecino filharmonija, kurią Lenkijoje suprojektavo Ispanijos architektai. Tai iškalbingai iliustruoja, kad tarptautinių architektų atsiradimas, apskritai kokybiškos architektūros kūrimas padeda šaliai patekti į pasaulio architektūros žemėlapį. Kuo mieste kuria daugiau profesionalų, tuo didesnė tikimybė atsidurti architektūros žemėlapyje.

Vilniaus panoramą kūrė ir kuria pasaulio architektai

Beje, Ščecino filharmonijos architektai nebuvo labai žinomi pasauliniu mastu. Taigi šis apdovanojimas buvo naudingas ir Lenkijai, ir patiems architektams. Bet pasitaiko nemažai atvejų, kai kokiam nors pastatui projektuoti kviečiamas labai žymus architektas, – tuomet per jo vardą garsinamas tiek miestas, tiek bendrovė, kuri stato pastatą.

Užsienio architektai pateikia naują estetiką, technologijas, turi kompetencijos, kurios kartais pritrūksta vietos architektams.

– Kaip Vilnius savo atvirumu atrodo tarptautinėms dizaino kompanijoms ir užsienio architektams kitų šalių sostinių kontekste?

– Atvirumo galėtų būti ir daugiau, tačiau problema ne vien tai. Mes galėsime lygiuotis į kitas valstybes (galbūt tas laikas netrukus ir ateis), kai padidės kokybiškos architektūros poreikis – kai ir visuomenė, ir užsakovai, ir politikai nesitaikstys su menka kokybe. Kalbu ne vien apie negražią fasadų spalvą, bet ir apie sprendimus, susijusius su viešosiomis erdvėmis, infrastruktūra, transportu, socialinėmis funkcijomis. Visa tai sudaro kokybišką architektūrą, nes ji – ne vien plytos.

– Ar miestas turi kviesti užsienio architektūros garsenybes dalyvauti konkursuose? O gal architektų bendruomenė tokia glaudi, kad informacija ją pasiekia pati?

– Manau, pakviesti visuomet neprošal. Aišku, tie, kurie domisi, ir patys randa informaciją. Tačiau naivu būtų tikėtis sulaukti garsių užsienio architektų, nesuteikus jiems žinių apie vykstantį konkursą.

Žvilgsnis į sostinę iš šalies kartais yra ne toks atsargus ir susaistytas tradicijų ar prietarų.

– Kokius žinomų užsienio architektų ir kompanijų Vilniuje suprojektuotus pastatus išskirtumėte?

– Dešiniajame Neries krante, šalia Lietuvos edukologijos universiteto, stovi pirmas Vilniuje Danijos architektų grupės „PLH arkitekter“ projektuotas SBA grupės biurų pastatas. Šie architektai yra suprojektavę ir K29 biurų pastatą. Jis labai kokybiškas, paremtas naujomis technologijomis. O mano jau minėtas „Quadrum“ kompleksas yra Norvegijos architektų kompanijos „Lund+Slaatto Arkitekter“ laimėto konkurso projektas.

Tarp „Lietuvos“ viešbučio ir prekybos centro VCUP iškils JAV architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas pastatas. Projektas iki galo dar neparengtas, tad galutinį rezultatą, matyt, vertinsime po kelerių metų. Vilniuje įgyvendinamas ir antras šio architekto projektas – Modernaus meno centro pastatas. Jis iškils Pylimo gatvėje, vietoj Lietuvos kino teatro. Statybos, jei neklystu, prasidės dar šiemet.

Užsienio architektai yra dalyvavę įvairiuose Vilniaus konkursuose. Garsiausias turbūt susijęs su Guggenheimo muziejumi, kurį buvęs meras Artūras Zuokas planavo statyti prie Baltojo tilto. Tai buvo kviestinis architektūros konkursas. Jame dalyvavo labai žymūs architektai, tokie kaip Massimiliano Fuksas, jau minėtas D. Libeskindas, Zaha Hadid (neseniai mirusi). Ši iš Irako kilusi architektė tapo nugalėtoja.

Atkreipiau dėmesį, kad mūsų šalis įdomi Skandinavijos architektams. Jie dalyvauja daugelyje konkursų, tik nedažnai laimi. Tiesiog dar nespėta įgyvendinti skandinavų projektų.

Kokybišką architektūrą gali kurti ir užsienietis, ir Lietuvos architektas.

– Ar prie Vilniaus kūrimo prisideda ir kitų mūsų šalies miestų architektai? Ar architektūra tam tikru požiūriu stiprina miestų draugystę?

– Miestų draugyste to nepavadinčiau. Vis dėlto tai tėra pavienės architektų iniciatyvos. Tačiau sostinėje projektuojančių nevilniečių yra. Pirmasis šauna į galvą kaunietis Gintautas Natkevičius, suprojektavęs garsųjį ekonomisto Gitano Nausėdos namą prie Pūčkorių atodangos. Jis yra projektavęs ir Žvėryne. Viešbutis vietoj „Žalgirio“ stadiono – taip pat G. Natkeviaus projektas. Kauniečiai laimėjo ir Santariškių klinikų rekonstrukcijos konkursą.

Mūsų šalis įdomi Skandinavijos architektams – jie dalyvauja daugelyje konkursų.

– Kodėl tokie atvejai pavieniai? Ar architektai dažniausiai projektuoja savo mieste, o gal Vilniuje tiesiog yra daugiausia architektūros specialistų?

– Tai lemia abi šios priežastys. Gal taip susiklosto, nes darbas reikalauja priežiūros – architektas turi važinėti į objektą.

Žymiausi užsieniečių suprojektuoti pastatai Vilniuje

PastatasVietaUžsienio architektai
Verslo centro „Green Hall“ 1 pastatasdešinysis Neries krantasdanų „PLH arkitekter“
Verslo centro „Green Hall“ 2 pastatasdešinysis Neries krantasdanų „Arrow“
Verslo centras K29Konstitucijos prospektasdanų „PLH arkitekter“
Verslo centras „Quadrum“Konstitucijos prospektasnorvegų „Lund+Slaatto Arkitekter“
Verslo centras „k18B“Konstitucijos prospektasJAV architektas Danielis Libeskindas
Modernaus meno centras (dar nepastatytas)Pylimo gatvėJAV architektas Danielis Libeskindas

Šaltinis: Lietuvos architektų sąjunga

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"