Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Verslas virtualioje realybėje: parduodami pojūčiai 

2017 kovo 7 d. 11:30
Bendrovės „Telesoftas“ verslo plėtros direktorius Vytas Taujanskas pastebi versle augantį virtualios realybės technologijų poreikį.
Bendrovės „Telesoftas“ verslo plėtros direktorius Vytas Taujanskas pastebi versle augantį virtualios realybės technologijų poreikį.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Virtualios realybės technologijos anksčiau buvo neatsiejamos nuo pramogų ir žaidimų industrijos, o dabar jas naudoja vis daugiau įvairių verslo sektorių. Lietuvoje virtualią realybę verslas išnaudoja ne tik medžiodamas technologijų entuziastus ar dėl savo sprendimų abejojančius pirkėjus, bet ir darbuotojus, kurių klaidos brangiai kainuoja.

Kovo mėnesį Vilniuje startavo virtualios realybės patirčių paroda, kurioje lankytojai gali išbandyti keletą skirtingų virtualios realybės įrenginių bei programų galimybių ir įveikti technologijų baimę. Vartotojų skepticizmas naujovių atžvilgiu kol kas yra vienas pagrindinių barjerų virtualios realybės technologijoms plačiau žengti į verslo pasaulį. Taip sakė vienas parodos organizatorių, IT sprendimų įmonės „Telesoftas“ verslo plėtros direktorius Vytas Taujanskas.

Pirmieji žingsniai

– Virtualios realybės technologijos labiau siejamos su kompiuteriniais žaidimais ir pramogomis. Ar žaidimų industrija tebėra šių technologijų panaudojimo pagrindas?

– Nuo žaidimų viskas ir prasideda mūsų gyvenime. Edukaciniais tikslais skatinama žaisti su vaikais, mokiniais, žaidimai ir darbe yra puiki priemonė užmegzti žmogiškąjį santykį su komanda. Lengviau išbandyti technologijas pradėjus nuo žaismingų dalykų. Vėliau pradedama galvoti, kaip technologiją būtų galima racionaliai pritaikyti. Šiuo metu virtuali realybė tikrai naudojama ne vien žaidimuose – ji padeda išmokyti tam tikrų įgūdžių arba įveikti psichologinius barjerus.

Suomijoje teko išbandyti kompanijos ABB sprendimą, kuris padeda mechanikams perprasti mechanizmus ir, pavyzdžiui, pakeisti detales. Mechanizmus jie perpranta ne fiziškai ardydami įrenginį, o stovėdami prie jo ir virtualios realybės priemonėmis matydami papildomą informaciją. Tad žmogus neatlieka realaus veiksmo, bet jį įsivaizduoja ir taip priartėja prie realaus išbandymo, tai tampa beveik išbandymu.

Kitas pavyzdys: naudodamas virtualios realybės technologijas žmogus gali stovėti prie bedugnės krašto ar ant labai aukštos pakylos ir pratintis prie aukščio. Virtuali realybė gali būti pritaikyta bet kokioms baimėms įveikti arba pratintis prie jų. Su žmonių psichologija susiję sprendimai gali būti taikomi ir socialinės atsakomybės, darbo tikslais. Pavyzdžiui, jie gali būti pritaikyti įmonės konstruktoriams, dirbantiems nesaugioje aplinkoje: galbūt žmogus labai norėtų išbandyti darbą dideliame aukštyje, bet bijo. Virtuali realybė leidžia tam pasirengti.

– Galbūt jau įmanoma nuspėti, kur toliau mus ves virtualios realybės technologijos?

– Užsienyje jų pritaikymo tendencijos matomos ryškiau. Pirmiausia nemažai projektų vykdoma medijų versluose: žiniasklaidoje, pramogų, žaidimų rinkoje. Kita kryptis yra mokymai ir edukacija įvairiose srityse. Virtualias realybės technologijas dažniau naudoja tokie verslai, kurių specialistų darbo laikas labai brangus arba jų klaidos labai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, natūralu, kad blogai yra chirurgo klaida, ir kuo daugiau investuojama į jo mokymą, tuo darbo rezultatas yra saugesnis. O aviacijos pramonė pati labai brangi – lėktuvai, jų dalys, prastovos ir bet kokie įvykiai daug kainuoja. Virtuali realybė gali sumažinti tokias sąnaudas. Taip pat, kaip jau minėjau, šias technologijas atranda technologijų įmonės.

Nuo 2004-ųjų metų veikianti bendrovė "Telesoftas" įsikūrusi sostinės pastatų komplekse "Vilnius Tech Park".
Nuo 2004-ųjų metų veikianti bendrovė "Telesoftas" įsikūrusi sostinės pastatų komplekse "Vilnius Tech Park".

„Pasimatuoti“ ir būstą, ir drabužį

– Nekilnojamojo turto įmonės jau naudoja virtualios realybės akinius ekskursijoms po naujus namus – tokiu būdu klientai gali iš vidaus apžiūrėti objektus, net esančius už tūkstančių kilometrų, pasižvalgyti pro langą tarsi sėdėdami ant sofos, įvertinti interjerą. Ar tai iš tiesų taps įprastu dalyku NT sektoriuje?

– Tai vienas sprendimų, radusių pritaikymą pasauliniu lygiu. Jis pasiteisino, ir jį taiko įvairios bendrovės. Būstas kainuoja didelius pinigus, ir virtuali realybė žmogui suteikia galimybę pamatyti, kaip atrodytų jo būstas, geriau pasverti sprendimą ir galbūt sutaupyti pinigų. Manau, kad tos NT įmonės, kurios dar nenaudoja šių technologijų, anksčiau ar vėliau jas pradės naudoti.

– Teigiama, kad virtuali realybė bus integruojama į pardavimo rinką: išsirinkti drabužį bus galima užsidėjus akinius ir „pasimatavus“ įvairius aprangos derinius. Kiek šios prognozės realios?

– Pardavimo srityje man daugiau žinomi praplėstos realybės sprendimai, kai vaikščiodamas parduotuvėje ar prekybos centre matai papildomus objektus. Nors tai daugiau daroma pramogos tikslais, tačiau pritraukia pirkėjų. Apie sprendimą, kuris leistų pirkėjui „pasimatuoti“ drabužius, nesu girdėjęs, tačiau technologiškai tai veikiausiai galima padaryti. Kita vertus, reikėtų mąstyti apie tokio sprendimo naudą – ar jis sprendžia didelę problemą. Nebent koks nors unikalus gaminys gaminamas kitoje šalyje, ir jo nepasimatavęs pasirinktum blogą modelį ir veltui išleistum labai daug pinigų. Tačiau jei gaminys plačiai prieinamas ir jį galima realiai pasimatuoti, turbūt neverta tokio sprendimo imtis.

– Kiek virtuali realybė yra efektyvi didinant pardavimo apimtį? Virtualiai vaikščiodamas po būstą pirkėjas gali patirti gerų įspūdžių, bet, kita vertus, žmonės dažnai perka vedami įsivaizdavimo, o pasitelkę technologijas aiškiau pamato, kad sofa ar sienų apdaila „iškrinta“ iš interjero konteksto.

– Reikėtų analizuoti elgseną pirkėjų, su kuriais dirba konkretus verslas. Mano manymu, dalis pirkėjų visuomet bus spontaniški, jiems jokia technologija nei padės pirkti, nei trukdys. Yra ir atsargių pirkėjų, kuriems reikia gerai pasverti visus analogiškus variantus. Šiam pirkėjų segmentui virtuali realybė bus labai gera pagalba. Aišku, labai svarbu, kad produktas būtų geras – priešingai, virtuali realybė padės priimti neigiamą sprendimą. Be to, kol nesi išbandęs technologijų, jas vertini skeptiškai – žmonės nemėgsta naujovių. Todėl sudėtingiausia pasiryžti jas išbandyti, o kai pabandai, virtuali realybė išties naudinga.

Pastatų komplekse "Vilnius Tech Park", esančiame sostinės L. Sapiegos gatvėje, įsikūrusios jaunos technologijų bendrovės.
Pastatų komplekse "Vilnius Tech Park", esančiame sostinės L. Sapiegos gatvėje, įsikūrusios jaunos technologijų bendrovės.

– Kokius žmogaus pojūčius šios technologijos sugeba sužadinti?

– Turbūt baziniai pojūčiai yra rega ir klausa, o kitų pojūčių gausa priklauso nuo kūrėjų fantazijos. Pavyzdžiui, vienas sprendimų, kuriuos parinkome parodai, leidžia irkluoti Galvės ežere: šioje simuliacijoje žmogus jaučia, kad irkluoja; jo judesiai matuojami, vadinasi, jeigu jis irkluoja kaip profesionalas, pasiekia geresnį rezultatą nei mėgėjas, kuris pirmą kartą sėda prie irklų. Taip pat gali būti jaučiamas vėjas, šiluma, šaltis, kvapai. Parodoje turime su oro judėjimu susijusį parasparnio nusileidimo simuliatorių, jis taip pat sukuria papildomų pojūčių.

– Ar gali būti, kad atsiras „pojūčių verslas“, kuris savo klientams leis pajusti tai, kam jie gyvenime nesiryžtų – pavyzdžiui, šokti su parašiutu?

– Neabejoju, kad peržengus tam tikrus technologijų naudojimosi barjerus gali atsirasti tokių verslų. Tiesa, ir dabar yra galimybių išsinuomoti virtualios realybės įrenginius ir juos išbandyti. Vienas mūsų parodos tikslų taip pat yra leisti žmonėms patirti įvairių pojūčių.

Technologijos darbuotojų neišstums

– Organizacijos „Statista“ duomenimis, virtualios realybės techninės įrangos rinka 2020 metais sieks 5,2 mlrd. JAV dolerių, programinės įrangos – 24,5 mlrd. JAV dolerių. Ar tai pakankamas technologijų proveržis, kad verslas į jas investuotų reikšmingai, o ne epizodiškai?

– Manau, visai realu, kad tais metais ir Lietuvoje bus pastovių investicijų į šią sritį ir bus vykdomi nuolatiniai projektai. Dabar Lietuvoje su keliais komerciniais klientais pradedame virtualios realybės projektus – tai priemonės, skirtos išmokyti technologinių kompanijų darbuotojus geriau suprasti produktus. Mobiliosios technologijos, mobiliosios programėlės kadaise atrodė nerimtos ir investicijos į jas buvo neužtikrintos, o šiandien net labai rimtos korporacijos dalį metinio IT biudžeto skiria konkrečiai mobiliosioms technologijoms plėtoti. Taigi visai realu, kad kompanijose atsiras ir nuolatinių projektų, susijusių su virtualia ar praplėsta realybe. Virtuali realybė – kai esi erdvėje, kuri visiškai sumodeliuota, o praplėsta – kai matai realią aplinką, bet ji papildyta objektais, grafinėmis detalėmis. Pradiniai projektai, susiję su virtualios realybės technologijomis, paprastai būna kūrybiniai ir pramoginiai – tai žaidimai, virtualūs turai, muziejai. Apie tokius projektus Lietuvoje esu girdėjęs, tik nežinau, kiek jie buvo komerciniai. Tolesnis technologijų panaudojimo etapas – edukacija.

Sostinės pastatų komplekse "Vilnius Tech Park" įsikūrusi bendrovė "Telesoftas" per artimiausius metus žada reikšmingai didinti komandą.
Sostinės pastatų komplekse "Vilnius Tech Park" įsikūrusi bendrovė "Telesoftas" per artimiausius metus žada reikšmingai didinti komandą.

– Kaip įvertintumėte investicijų į šias technologijas apimtį – ar pradiniai virtualios realybės sprendimai stambesnei kompanijai yra įkandami?

– Šios technologijos nėra brangios – investicijas galima palyginti su darbo vietos kaina. Pastebime, kad technologinių sprendimų poreikis auga. Todėl šiuo metu turimą 10 žmonių komandą planuojame plėsti iki 50. Dabar tarp mūsų klientų dominuoja užsieniečiai – jie sudaro 90 procentų.

– Ar gali būti, kad virtualios realybės technologijų atsiradimas paveiks darbo rinką – nebereikės kai kurių specialistų?

– Mano nuomone, niekas nepakeis žmogaus, kuris užmezga kontaktą su kitu žmogumi. Technologijų versle dirbu jau 15 metų ir kuo toliau, tuo labiau suprantu šio kontakto svarbą – nesvarbu, ar tai klientas, ar darbuotojas, ar partneris. Tik automatizuoti, pasikartojantys darbai palaipsniui turėtų išnykti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika