Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Valstybės įstaigos pradeda kraustytis iš senamiesčio 

2019 kovo 20 d. 12:00
Valstybės saugumo departamentas į pastatą Pilaitėje persikėlė iš padalinių skirtingose miesto dalyse, taip pat ir iš miesto centro.
Valstybės saugumo departamentas į pastatą Pilaitėje persikėlė iš padalinių skirtingose miesto dalyse, taip pat ir iš miesto centro.
VSD nuotrauka

Pastebima, kad valstybės institucijos po truputį pradeda kelti sparnus iš šalies sostinės senamiesčio, tačiau pagreičiui didinti dar reikia pertvarkų. Atlaisvinti miesto širdyje esantys pastatai leistų plėsti senkančią senamiesčio nekilnojamojo turto (NT) pasiūlą.

Neseniai „Lietuvos žinios“ rašė, kad nors Vilniaus senamiestyje fiksuojama rekordinė neparduotų butų pasiūla, jai ilgalaikėje perspektyvoje gresia tapti išsemtai. Užupyje įgyvendinus šiuo metu aktyvią gamybinių teritorijų konversiją, galimybių senamiestyje atsirasti naujiems projektams bus gerokai mažiau – artėjama prie galutinio sklypų senamiestyje skaičiaus.

Atmetus butų pasiūlą Užupį, dabar senamiesčio NT rinkoje esantys butai gali būti išparduoti per 2–3 metus. Taip dienraščiui „Lietuvos žinios“ prognozavo „Inreal“ grupės NT rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa. Anot jo, viena galimybių ateityje ją papildyti – valstybinis nekilnojamasis turtas, šiuo metu „apgyventas“ valstybės institucijų.

Eksperto teigimu, tokius pastatus, kai laikui bėgant valstybinės institucijos išsikraustys, bus galima paversti į gyvenamąjį būstą, viešbučius ar pan. Tačiau toks rinkos pasipildymas esą miglotas, mat sudėtinga prognozuoti, kada šį turtą valstybinės institucijos galėtų užleisti.

Vis dėlto Turto bankas pažymi, kad toks reiškinys jau pastebimas.

Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, iš tiesų jaučiama tendencija, kad valstybinės institucijos keliasi į atokesnes Vilniaus vietas, naujesnes patalpas. / Alinos Ožič nuotrauka
Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, iš tiesų jaučiama tendencija, kad valstybinės institucijos keliasi į atokesnes Vilniaus vietas, naujesnes patalpas. / Alinos Ožič nuotrauka

Sujungiami padaliniai

Turto banko generalinio direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, iš tiesų jaučiama tendencija, kad valstybinės institucijos keliasi į atokesnes Vilniaus vietas, naujesnes patalpas. Tačiau procesas, anot jo, nėra įsibėgėjęs, nes iki galo nėra įgyvendintas viso valstybės administracinio NT centralizuotas valdymas.

„Jį planuojama užbaigti per 2020-iuosius. Kai bus įgyvendinta valstybės NT centralizuotas valdymas, bus galima kalbėti apie institucijų poreikių išgryninimą ir turimų patalpų pritaikymą ar naujų statybą“, – pažymėjo pašnekovas.

Tačiau pirmosios kėlimosi iš centrinės miesto dalies kregždės, anot jo, jau yra. Pirmiausia jis paminėjo Valstybės saugumo departamento pastatą Pilaitėje, kai skirtingose miesto dalyse, taip pat ir centrinėje, esantys padaliniai buvo perkelti į vieną naują pastatą.

Dar viena institucija, kurios perkėlimas iš centrinės miesto dalies svarstomas, yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Numatoma, kad ji taip pat galėtų įsikurti Pilaitėje, perkeliant čia po visą Vilnių išsibarsčiusius inspekcijos padalinius.

Valstybės saugumo departamentas į pastatą Pilaitėje persikėlė iš padalinių skirtingose miesto dalyse, taip pat ir iš miesto centro.

„Pagrindiniai tokių pertvarkų motyvai – įstaigų konsolidacija ir efektyvesnis turto valdymas. Yra siekiamybė, kad perkeliant ar suteikiant naujas patalpas valstybės institucijai arba įstaigai vienam darbuotojui tektų iki 17 kv. m sename pastate ir iki 14 kv. m – renovuotame ar naujos statybos pastate. Tad galiu akcentuoti, kad pagrindinė permainų priežastis yra efektyvus pastatų ploto išnaudojimas ir sąnaudų mažinimas, o ne fizinis įstaigos buvimas vienoje ar kitoje Vilniaus dalyje“, – paaiškino M. Sinkevičius.

Turto banko duomenimis, Vilniaus senamiestyje valstybės institucijos veiklą vykdo apie 17 tūkst. kv. m ploto pastatuose. Iš jų pusę valdo Turto bankas, o kitas valdo ten įsikūrusios institucijos.

„Įvertinus tai, kad Vilniaus senamiestyje bendras naudingasis pastatų plotas sudaro 1497,6 tūkst. kv. m, valstybės valdomi pastatai sudaro tik kiek daugiau nei 1 proc. viso Vilniaus senamiestyje esančių pastatų ploto“, – pažymėjo pašnekovas.

Svarbu ne vien kaina

Dienraštis „Lietuvos žinios“ domėjosi, ar valstybė galėtų sutaupyti, jei jos institucijos išsikeltų iš prestižinės centrinės sostinės dalies.

M. Sinkevičiaus aiškinimu, pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius centralizuotą valstybės NT valdymą, Turto bankas valstybės administracinei veiklai naudojamą NT valdo patikėjimo teise. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės NT perdavimo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė.

„Paprasčiau tariant, Vyriausybė nusprendžia, kokį turtą Turto bankas administruos ir kas juo naudosis, o Turto bankas įgyvendina sprendimą. Turto banko valdomose pastatuose įsikūrusios įstaigos moka administracinį mokestį, kuris sudaro 0,41 euro per mėnesį už kvadratinį metrą, taip pat mokamas pastato nusidėvėjimo mokestis. Kadangi pastato nusidėvėjimo mokestis tiesiogiai susijęs su užimamu plotu, įstaigos yra suinteresuotos jį optimizuoti, atsisakant perteklinės kvadratūros“, – dėstė pašnekovas. Pagrindinius įstaigų motyvus persikelti, anot jo, galima suskirstyti į tris dalis. Pirma, tai efektyvus ploto išnaudojimas: kiek tenka ploto vienam darbuotojui; koks yra pastato energinis efektyvumas; kokios yra eksploatacinės sąnaudos ir ar jas galima sumažinti ir t. t.

Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, iš tiesų jaučiama tendencija, kad valstybinės institucijos keliasi į atokesnes Vilniaus vietas, naujesnes patalpas.Antras kriterijus – įstaigos prieinamumas. Institucijų poreikiai ir klientų srautai yra nevienodi, tad planuojant perkėlimą reikia atsižvelgti į tai. Natūralu, kad tos institucijos, kurios tiesiogiai bendrauja su gyventojais, turėtų turėti geresnį susisiekimą, daugiau automobilių statymo vietų ir t. t.

Trečias kriterijus – darbo sąlygos darbuotojams. Vienas iš vykdomos valstybės administracinio NT pertvarkos tikslų yra NT atnaujinimas, taip gerinant darbo sąlygas institucijų darbuotojams.

„Atsižvelgiant į viską, vieno atsakymo, ar turėtų valstybinės institucijos keltis iš senamiesčio į kitus mikrorajonus, nėra. Kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai, – sakė M. Sinkevičius. – Kalbant bendrai apie sutaupymą, jie galimi dviem būdais. Pirma, efektyviau išnaudoti pastato plotą – to siekiama nustatant kvadratūros normatyvus vienam darbuotojui. Antra, mažinant eksploatacines ir administracines pastato sąnaudas – yra siekiamybė, kad administracinės pastato sąnaudos vienam kvadratui neviršytų 36 eurų kvadratiniam metrui per metus.

Kadangi Vilniaus senamiestyje esančių pastatų paskirtys skirtingos, sąnaudas „bendravardiklinti“ esą nėra poreikio. „Tačiau verta paminėti, kad visų valstybės institucijų ir įstaigų administracinei veiklai naudojamų patalpų bendros išlaikymo sąnaudos 2017 metais sudarė 36,14 mln. eurų“, – nurodė Turto banko generalinis direktorius.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika