Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Valdžia draudžia ūkininkams parduoti daugiau sūrių 

2019 kovo 18 d. 06:00
Ūkininkų turgelyje prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniuje, kaime pagaminti sūriai išgraibstomi per kelias valandas.
Ūkininkų turgelyje prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniuje, kaime pagaminti sūriai išgraibstomi per kelias valandas.
Alinos Ožič nuotrauka

Prieš dešimtmetį miestuose atsiradę ūkininkų turgeliai kai kuriems ūkininkams padėjo ne tik atsistoti ant kojų, bet ir sėkmingai įsukti verslo ratą.

Turgeliuose prakutę ūkininkai šiandien jau galėtų perdirbti kone dvigubai daugiau pieno, mat jų pagamintą produkciją miestiečiai kaip mat išperka. Tačiau ūkininkams gaminti, parduoti ir uždirbti daugiau neleidžia valdininkų sukurtos dirbtinės kliūtys. Ir atrodo, jų šalinti valdžia nė nesirengia.

Pavėlavęs į turgelį, sūrių neberanda

Vilniaus senbuvis ir buvęs Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktorius Mintautas Daulenskis antradieniais ir ketvirtadieniais mėgsta apsipirkti ūkininkų turgelyje šalia Žemės ūkio ministerijos, A. Vienuolio ir J. Lelevelio gatvių sankryžoje.

Ypač vilnietis pamėgo čia parduodamus Eugenijaus Paliulio ūkyje, Širvintų rajone, pagamintus sūrius. Tačiau „pavėlavęs“ į turgelį, sūrių jau neranda – aplink įsikūrusių valstybės įstaigų tarnautojai, privačių biurų darbuotojai ir eiliniai vilniečiai ūkininko produkciją kaip mat išgraibsto.

. / Alinos Ožič nuotrauka
. / Alinos Ožič nuotrauka

Eilinį kartą neradęs mėgstamo sūrio M. Daulenskis įsišnekėjo su ūkininku. „Kodėl negaminate daugiau, kai tokia paklausa, – kai tik ateinu, prekystalis jau tuščias. Bandą didinkite, ar ką“, – siūlė pirkėjas. „Ilgai miegate“, – juokauti bandė ūkininkas, bet prisipažino: „Tokia paklausa, kad vos atsimušu.“

Tačiau išgirdęs, kodėl ūkininkas nespaudžia daugiau sūrių, vilnietis tiesiog nustėro ir eilinį kartą grįžęs namo tuščiomis paskambino į „Lietuvos žinių“ redakciją. „Kažkokia kvailystė“, – stebėjosi jis. Pasirodo, daugiau sūrių gaminti ir parduoti mieste ūkininkui E. Paliuliui neleidžia valdiški apribojimai.

Daugiausia uždirba ūkininkų turgeliuose

Širvintų rajono Meiliūnų kaime turintys pieno fermą ūkininkai Asta ir Eugenijus Paliuliai Vilniuje veikiančiuose mobiliuose turgeliuose kasdien parduoda nedideliame savo ceche pagamintus pieno produktus – sūrius, varškę ir šviežią pieną.

Ūkininko produkcijos įvairiomis savaites dienomis galima įsigyti laikinuose turgeliuose Naujamiestyje, Antakalnyje, Žirmūnuose, Žvėryne, Kalvarijų gatvėje ir kitur.

E. Paliulis kasdien pateikia daugiau kaip 100 kilogramų įvairių rūšių sūrių. Pirkėjai pamėgo saldžios varškės sūrius, pagardintus įvairiomis žolelėmis, kavos mėgėjai jau pripažino pagal ūkininko žmonos Astos receptą gaminamą sūrį su cinamonu. „Gaminame rauginto, saldaus pieno sūrius, iš viso 7–8 rūšių“ – sakė ūkininkas.

Dalį produkcijos E. Paliulis tiekia ir į prekybos tinklą „Maxima“, kuris ūkininkų produkcija prekiauja tam skirtose vietose „Linkėjimai iš kaimo“, bei „Hyper Rimi“ ūkininkų krautuvę „Vikis“, kurioje prekiaujama išskirtinai kokybiška smulkiųjų ir vidutinių Lietuvos ūkininkų ir gamintojų produkcija.

Tačiau prekiauti pačiam E. Paliuliui apsimoka labiau. Pasak ūkininko, didieji prekybos centrai pasiima daugiau kaip pusę pelno, o ūkininkų turgeliuose visos pajamos lieka gamintojui.

Į netoli Vilniaus esančio Širvintų rajono Meiliūnų kaimą Paliuliai atsikėlė iš sostinės. Sutvarkė apleistą sodybą, turi apie 100 hektarų nuosavos ir 150 hektarų nuomojamos žemės. Iš pradžių turėjo tik keliasdešimt karvių, tačiau nutarė pieno ūkį plėsti. Pasinaudoję Europos Sąjungos parama ir iš banko skolintų pasistatė modernią pieno fermą, joje veikia melžimo, pašarų dalinimo technologijos. Pradėjo veikti nedidelis sūrių gamybos cechas.

Nesupranta absurdiškų apribojimų

E. Paliulis „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad per dieną jis gali perdirbti tik vieną toną pieno. „Nežinau, kodėl yra toks apribojimas. Kodėl toną, kodėl ne dvi? Jeigu laikaisi šio reikalavimo, yra palengvintos sąlygos, ne tokios kaip didiesiems perdirbėjams. Nors tos sąlygos nelabai kuo ir skiriasi“, – svarstė ūkininkas.

E. Paliulis patikslino, kad tiesioginiam pardavimui perdirbantiems ne daugiau kaip toną pieno ūkininkams taikomi lengvesni veterinarijos ir sanitarijos reikalavimai, pavyzdžiui, kaimiečiai gali sūrius spausti namuose, ne atskirame pastate – specialiai įrengtame pieno perdirbimo ceche.

. / Alinos Ožič nuotrauka
. / Alinos Ožič nuotrauka

Ūkininkas teigia šiuo metu gaminantis tiek produkcijos, kiek iš karto parduoda. „Stengiamės prekiauti tik šviežia produkcija, kad tai, ką šiandien pagaminame, rytoj parduotume“, – sakė jis.

Skirtingose sostinės vietose paklausa skiriasi, turgelyje prie Žemės ūkio ministerijos sūrius iškart išgraibsto, o Žirmūnuose, Antakalnyje perka mažiau.

Vis dėlto ūkininkas prisipažino, jog tikrai galėtų gaminti ir parduoti daugiau. Prieš dešimtmetį sukurti apribojamai riboja ūkininko galimybes plėsti verslą ir uždirbti daugiau. „Būtų gerai, jeigu leistų nors pusantros tonos pieno perdirbti, tai yra visą pieną, kurį ūkyje pagaminame. O jeigu leistų dar daugiau, gal ir bandą didintume“, – prisipažino E. Paliulis.

Ūkininkas teigia dabar per dieną galintis perdirbti ne vieną, o pusantros tonos pieno. Tiek jo ūkyje iš tikrųjų ir primelžiama. Tačiau dėl nustatytų apribojimų, dalį pieno ūkininkas priduoda stambiems perdirbėjams.

Iš viso ūkininkas 75 melžiamas karves, o iš viso 150 galvijų su telyčiomis ir veršeliais. Ūkininko sūnus Žygimantas su marčia spaudžia sūrius. „Visa šeima dirba, bet to nepakanka, papildomai samdome kelis darbuotojus“, – sakė E. Paliulis.

Ne iš karto rado įsakymą, nustatantį ribojimus

Ūkininko spėjimu, ribojantys pieno perdirbimo reikalavimai nustatyti dar 2008 metais – ūkininkų turgelių veiklos pradžioje – tuomečio žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus įsakymu. „Starkevičiui iš tikrųjų esame labai dėkingi, kad palengvino ūkininkų gyvenimą – leido patiems prekiauti miestuose“, – ministrą gynė ūkininkas.

Tačiau šis spėjimas nepasitvirtino. „Lietuvos žinių“ prašymu išnaršę savo archyvus bei apklausę darbuotojus Žemės ūkio ministerijos atstovai tokio įsakymo nesurado ir dienraščio klausimus persiuntė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

Vėliau po konsultacijų su VMVT Žemės ūkio ministerija „Lietuvos žinias“ informavo, kad VMVT 2017 metų gruodžio 22 dienos direktoriaus įsakymu yra patvirtinti supaprastinti nacionaliniai reikalavimai „Dėl vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“.

„Supaprastinti reikalavimai (lengvatos) taikomi siekiant, kad pieno ūkyje būtų lengviau įrengti ar pritaikyti esamas ūkio patalpas. Lengvatos taikomos patalpų konstrukcijai, išdėstymui, įrenginiams, medienos naudojimui gamybos patalpose ir technologiniams procesams“, – rašoma dienraščiui atsiųstame ministerijos rašte.

Pasak valdininkų, siekiant sumažinti administracinę naštą, taikomos išlygos laboratorinei pieno ir produktų kontrolei, informacijos pateikimui ženklinimo etiketėse, nereikalaujama pateikti maistingumo deklaracijos. Taip pat supaprastinti ūkyje pildomi dokumentai ir žurnalai. „Daugelio žurnalų pildymo atsisakyta – pildyti žurnalus reikia tik esant neatitikimams. Mažesni reikalavimai tyrimams, žurnalų pildymui taupo ūkininkų laiką, mažina produktų savikainą“, – teigia ministerija.

Šie supaprastinti reikalavimai taikomi mažus kiekius gaminantiems ūkiams, todėl juose apibrėžta, kas yra laikoma mažu kiekiu. Pavyzdžiui, numatyta, kad reikalavimai gali būti taikomi tik pieno gaminių gamintojams, gaminantiems ne daugiau kaip 1 toną žalio pieno per dieną ir iš jo savo ūkyje pagamintus pieno gaminius tiekiantiems tiesiogiai galutiniams vartotojams ar vietiniams mažmeninės prekybos subjektams.

Palyginus su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių praktika, Lietuvoje numatytas 1 tonos pieno perdirbimas per parą, ministerijos nuomone, yra labai didelis ir didžiausią kitų šalių kiekį viršija 5 kartus. Esą kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, perdirbama 73 tonas per metus, arba 200 litrų per dieną, Portugalijoje – 80 litrų per dieną, – Suomijoje 2,5 tonos per metus arba 6,8 litro per dieną, Vokietijoje – 15 tonų per metus arba 41 litrą per dieną.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje vietinei rinkai pieną ir jo produktus mažais kiekiais gamina 345 pieno gamintojai. Iš jų galinčių pagaminti daugiau kaip 1 toną pieno per parą yra apie 1,5 procento.

Lietuvoje vietinei rinkai pieno produktus gamina beveik 189 pieno gamintojai, kiti parduoda tik žalią pieną. Produktus parduoda dažniausiai turguose, renginiuose, taip pat mažmeninės prekybos subjektams. Labai nedidelė jų dalis parduoda produktus prekybos tinkluose. Dažniausiai tai yra šeimos verslas, kuriame dirba tik šeima, o gamyboje dirba vienas arba du asmenys.

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, ar būtų prasminga šiuo metu galiojančius ribojimus (iki 1 tonos per dieną perdirbamo pieno) iš naujo peržiūrėti, galbūt leisti ūkininkams gaminti ir parduoti daugiau, valdininkai atsakė neigiamai.

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuomone, taikant supaprastintus reikalavimus leidžiamas perdirbti pieno kiekis (1 tona) yra pakankamas, tenkina absoliučios daugumos mažais kiekiais gaminančiųjų poreikius. Vykdant didesnę gamybą didėja rizika, kad neatitikties atvejais poveikis palies didesnį vartotojų skaičių, todėl gamyba didesniais kiekiais turėtų būti vykdoma laikantis aukštesnių reikalavimų“, – rašoma ministerijos rašte.

Per dešimtmetį sėkmingai įsitvirtino miestuose

Daugiau kaip prieš dešimtmetį pradėtas laikinų ūkininkų turgelių miestuose eksperimentas ne tik pasiteisino, bet ir tapo sėkmingu kaimą ir miestą susiejusiu verslu.

Iki 2008 metų ūkininkai realizuoti savo pagamintos produkcijos patys be tarpininkų praktiškai negalėjo, dėl to mažai buvo ir užsiimančiųjų savo produkcijos perdirbimu. Tuo tarpu natūralios lietuviškos kaimiškos produkcijos poreikis ypač didžiuosiuose miestuose, buvo didelis. Susidarius tokioms sąlygoms Žemės ūkio rūmuose gimė mobiliųjų ūkininkų turgelių idėja. Smulkiems gamintojams taisyklės buvo parengtos bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Mobiliųjų turgelių veiklą šiuo metu administruoja žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Į šį kooperatyvą yra susibūrę ūkininkai, auginantys, perdirbantys ir parduodantys maisto produktus.

Mobilieji ūkininkų turgeliai įsteigti iniciatyvos iš apačios principu – ūkininkų iniciatyva Žemės ūkio rūmams bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus bei Kauno miesto savivaldybėms, Nacionaline vartotojų federacija bei kitomis institucijomis.

Kooperatyvo nariai ieško ir kitokių plėtros galimybių. Matydami didelę kaimiškų gaminių ir užaugintų gėrybių paklausą bando žengti ir į didelius prekybos tinklus. Prekybos tinkluose „Maxima“ ir „Rimi“ jau veikia kooperatyvo skyriai, kur savo produktus tiekia turgeliuose populiarumo sulaukę ūkininkai.

„Nemažai žmonių neturi laiko eiti į turgelius, todėl jie gali bet kada rasti mūsų ženklu pažymėtos ūkininkų produkcijos parduotuvėse“, – sako kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius. Ateityje tokių skyrių parduotuvėse planuojama steigti daugiau.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika