Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Užsieniečių įdarbinimo lengvatos sukėlė audrą 

2017 vasario 9 d. 08:00
Pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių dirbtinai stabdytų mažiausių atlyginimų augimą.
Pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių dirbtinai stabdytų mažiausių atlyginimų augimą.
Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Trečiadienį Vyriausybė leido Lietuvoje lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš trečiųjų šalių – ji patvirtino mūsų šalyje trūkstamų 27 profesijų sąrašą. Oponentai perspėja, kad lengvai įsileidus pigesnės darbo jėgos iš užsienio gali būti stabdomas lietuvių atlyginimų augimas.

Ūkio ministerijos parengtame sąraše nurodytų 27 profesijų atstovus bus lengviau įdarbinti – jiems bus paprasčiau išduodami leidimai dirbti, o darbdaviams nebeliks prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį – pakaks pusantro karto didesnės algos. Šios nuostatos galiotų atvykėliams iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių. Vyriausybė teigia taip siekianti pagerinti verslo aplinką ir pritraukti investicijų.

Tačiau oponentai nurodo, kad galimybė atsivežti pigesnės darbo jėgos iš užsienio, užuot jos parengus čia, bus barjeras lietuvių atlyginimams augti ir neigiamai atsilieps šalies socialinei sričiai. Kai ką stebina ir tame sąraše kaip deficitinės profesijos nurodyti programuotojai, informacinių technologijų specialistai, įvairių sričių inžinieriai, technikai, net siuvimo ir maisto produktų bei gėrimų technologai ar grafikos dizaineriai.

Sustabdys atlyginimų augimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, pigesnė darbo jėga iš užsienio neabejotinai stabdys atlyginimų augimą. „Jei tam tikros profesijos specialistų pasiūla padidėja, o paklausa lieka tokia pati, tai aišku, kad kaina – darbo užmokestis – nekyla arba krinta. Jei paklausa auga, ir pasiūla padidėja dėl to, kad atvažiuoja specialistų iš užsienio, tai kaina auga daug lėčiau, nei augtų, jei papildomų darbuotojų neatvažiuotų. Tai akivaizdu – lyg komentuoti, kad po dienos ateina naktis“, – dienraščiui sakė ekonomistas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad vertinant Vyriausybės patvirtintų lengvatų užsieniečiams poveikį darbo rinkai ir atlyginimų lygiui, reikėtų atsižvelgti į dabartinę kiekvienos profesijos padėtį darbo rinkoje. Tų sričių, kuriose nemažas darbo užmokestis, atstovai pernelyg nenukentės. Tačiau to negalima pasakyti apie darbuotojus, dirbančius menkai mokamose srityse. Jose, anot R. Lazutkos, atlyginimų didinimas neturėtų būti stabdomas.

„Nederėtų užmiršti, kad gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, ir algos parodo, kokių profesijų trūksta ar netrūksta. Nes jei kurios nors profesijos atstovai uždirba 500 eurų, juokinga sakyti, kad tokių specialistų trūksta. Svarbu, kad nebūtų didinama darbo jėgos pasiūla tose srityse, kur ji ir taip didelė, bet algos mažos“, – aiškino R. Lazutka.

Seimo narė ekonomistė Aušra Maldeikienė žiniasklaidoje tvirtino, kad šalyje, kur metų pradžioje buvo priskaičiuota 152 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o nedarbas gerokai viršija 8 proc., tikrai galima rasti žmonių, turinčių profesijų sąraše minimas kvalifikacijas arba galinčių persikvalifikuoti.

Ji taip pat perspėjo, kad pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių ne tik dirbtinai stabdytų atlyginimų augimą, bet ir didintų spaudimą viešajam sektoriui: švietimui ir sveikatos priežiūrai.

Atlyginimas užsieniečiams – rinkos sąlygomis

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko požiūriu, aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio atvežti reikia, nes Lietuvos demografinė padėtis tragiška ir darbuotojų išties trūksta. Tačiau minimalus jiems mokamas atlyginimas esą neturėtų būti mažesnis už vidutinį atlyginimą tame sektoriuje. Kitu atveju atlyginimai bus dempinguojami. Su tuo esą susidūrė visos ES šalys. „Labai geras pavyzdys yra Vokietija – ji tam tikruose sektoriuose, kur profesinės sąjungos nėra labai stiprios, įvedė minimalius valandinio atlygio standartus. Kai kas bando aiškinti, kad pasikvietus aukštos kvalifikacijos specialistų darbo užmokestis nebus dempinguojamas. Bet ir šie specialistai, pavyzdžiui, programuotojai ar suvirintojai, kurių darbo užmokestis gana didelis, turi tam tikrą savo darbo užmokesčio lygį. Niekas negarantuoja, kad kitos šalies specialistai nesutiks dirbti už mūsiškiams nepatrauklią algą, juk, pavyzdžiui, Anglijoje, Vokietijoje, mokami keli tūkstančiai eurų mūsiškiams yra patrauklus atlyginimas, o vietiniams – mažas“, – aiškino A. Černiauskas.

Pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių dirbtinai stabdytų mažiausių atlyginimų augimą.
Pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių dirbtinai stabdytų mažiausių atlyginimų augimą.

Saugiklių pakanka

Ūkio ministerija teigia, kad teisės aktuose saugiklių dėl atlyginimų dydžio pakanka. „Užsieniečiui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas negu tokios pat profesijos atstovui lietuviui. Be to, nustatant atlyginimus, žiūrima į įdarbinančios įmonės ir tos veiklos, kurioje srityje darbuotojas dirbs, vidutinį atlyginimą. Taigi čia suveikia saugikliai, neleidžiantys darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams. Kitaip sakant, jeigu lietuvis gauna du vidutinius darbo užmokesčius, tai ir užsienietis turės gauti du vidutinius darbo užmokesčius, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra pusantro vidutinio darbo užmokesčio“, – BNS sakė ūkio ministro atstovas spaudai Mindaugas Janulionis.

Išplatintame pranešime spaudai ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad keičiantis darbo rinkai esą matyti vis didesnis aukštos kvalifikacijos specialistų stygius. Vyriausybei pateikti Darbo biržos duomenys rodo, kad 56 proc. apklaustų pramonės įmonių trūksta kvalifikuotų specialistų. Teigiama, kad ypač prasta padėtis tekstilės, baldų gamybos, medienos ir metalo apdirbimo bei maisto apdirbimo pramonės sektoriuose.

Ūkio ministerija prognozuoja, kad per metus į Lietuvą gali atvykti apie 200–300 profesijų sąraše nurodytų specialistų. „Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o apskritai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkstančių. Poreikis didės ir kitose srityse, ypač pramonės sektoriuje“, – aiškino ūkio ministras.

A. Maldeikienė Vyriausybės kanceliarijos pateiktą informaciją apie trūkstamus specialistus vadino klaidinga. Pažymoje teigiama, kad „į sąrašą įtrauktos darbdaviams pačios aktualiausios profesijos iš tų sektorių, kuriuose specialistų paklausa negali būti patenkinama Lietuvoje rengiamais specialistais“. Tačiau, anot Seimo narės, Darbo biržos duomenys rodo, kad į sąrašą įtrauktų profesijų pasiūla rinkoje dabar viršija paklausą. Pavyzdžiui, mechanikos inžinierių pasiūla viršija paklausą pusantro karto (254 žmonės ieško tokio darbo, o laisvų darbo vietų yra 164), maisto produktų ir gėrimų technologų rinkoje – beveik tris kartus (atitinkamai 252 ir 87), o grafikos dizainerių – daugiau kaip triskart (atitinkamai 357 ir 117).

Užsieniečių pakaks

Ar šalyje kilusios diskusijos nėra bereikalingos – galbūt Lietuva nesulauks tiek darbuotojų iš trečiųjų šalių, kad jie paveiktų šalies darbo rinką?

A. Černiausko manymu, darbuotojai iš užsienio nebūtinai rinksis labiausiai išsivysčiusias ES rinkas. „Lietuva ypač priimtina posovietinių šalių specialistams, nes čia jie gali nesunkiai susišnekėti rusiškai, be to, gyvenimo būdas ir mentalitetas pernelyg nesiskiria. Lietuvoje jie jaučiasi komfortiškiau nei Vakarų Europos šalyse. O ir darbo užmokesčio skirtumas ganėtinai didelis“, – aiškino konfederacijos vadovas.

Jis pabrėžė, kad net dabar, kai užsienio darbuotojų priėmimo procesas yra ganėtinai sudėtingas, Lietuvoje dirba nemažai ukrainiečių, baltarusių, gruzinų. Kad Lietuva bus patraukli darbuotojams iš trečiųjų šalių, esą rodo ir Lenkijos pavyzdys. Ten, anot A. Černiausko, oficialiai dirba apie 1 mln. ukrainiečių, dar panašiai tiek jų esą dirba neoficialiai.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 44,5 tūkst. užsieniečių – 8 proc. daugiau nei metais anksčiau. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 300 aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių, jie atvyko pagal ES mėlynosios kortelės direktyvą. Paskutinė Eurobarometro apklausa parodė, kad imigraciją iš trečiųjų – ne Europos Sąjungos – šalių teigiamai vertina 26 proc. lietuvių, neigiamai – 71 procentas.

Patvirtintas deficitinių profesijų sąrašas

Gamybos organizavimo inžinierius

Spausdinimo technologas

Įrenginių techninės priežiūros inžinierius

Siuvimo technologas

Gamybos inžinierius

Aviacijos inžinierius

Aviacijos mechaninės įrangos inžinierius

Mechanikos inžinierius

Konstruktorius

Maisto produktų ir gėrimų technologas

Avionikos inžinierius

Grafikos dizaineris

Kompiuterių sistemų analitikas

Verslo informacinių technologijų konsultantas

Konsultantas kompiuterių sistemų klausimais

Kompiuterių sistemų projektuotojas

Kompiuterių taikymo inžinierius

Kompiuterinių žaidimų programų kūrėjas

Programuotojas

Inžinierius programuotojas

Programinės įrangos testuotojas

Duomenų bazių administratorius

Informacinių technologijų sistemų administratorius

Kompiuterių sistemų inžinierius

Tinklo analitikas

Informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistas

Aviacijos technikas

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika