Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Užimtumo tarnyba: kasdien sulaukiame po 20 emigrantų skambučių 

2019 kovo 28 d. 12:40
Darbo patirties Lietuvoje neturėjimas, siūlomas gerokai mažesnis darbo užmokestis, darbdavių nepagarba - pagrindinės priežastys, dėl kurių grįžę asmenys nusprendžia vėl ieškoti darbo užsienyje.
Darbo patirties Lietuvoje neturėjimas, siūlomas gerokai mažesnis darbo užmokestis, darbdavių nepagarba - pagrindinės priežastys, dėl kurių grįžę asmenys nusprendžia vėl ieškoti darbo užsienyje.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nors britų parlamentui niekaip nepavyksta rasti visas šalis tenkinančio „Brexito“ susitarimo ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos tebėra apraizgytas nežinios, šioje valstybėje gyvenantys lietuviai neskuba krautis lagaminų. Kaip teigia Užimtumo tarnyba, šiais metais, palyginti su ankstesniais, iš Jungtinės Karalystės grįžusių ir įstaigoje užsiregistravusių asmenų skaičius nėra išskirtinis.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sakė, kad lietuviai grįžta ne tik iš Jungtinės Karalystės, bet ir iš Norvegijos, Vokietijos bei kitų šalių. Kovo 1 dieną buvo registruota 418 asmenų.

Tačiau Užimtumo tarnybos bendruoju konsultacijų numeriu kovo mėnesį gauta daugiau – vidutiniškai po 20 per dieną – paklausimų iš lietuvių, gyvenančių kitose Europos valstybėse. Domimasi įvairiais dalykais: nuo ko pradėti grįžus į Lietuvą, kaip užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, ar grįžus būtina deklaruoti gyvenamąją vietą, kada mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kaip sumuojamas darbo stažas? Nemažai emigrantų konsultuojasi dėl sveikatos draudimo ir socialinių garantijų.

Tarp registruotų asmenų, sugrįžusių į Lietuvą, 27 proc. turi darbo rinkoje paklausią profesiją ir aktyviai ieško darbo, kitų kvalifikacija – menka.

Lietuvoje neužsibūna

Tarp registruotų asmenų, sugrįžusių į Lietuvą, 27 proc. turi darbo rinkoje paklausią profesiją ir aktyviai ieško darbo, kitų kvalifikacija – menka.

„Parvykusieji iš Jungtinės Karalystės neįvardija „Brexito“ kaip grįžimo priežasties. Dažniau sako, kad parvažiavo dėl artimųjų, draugų, pagausėjusios šeimos, pabodusio gyvenimo emigracijoje. Iš kitų šalių sugrįžę tautiečiai irgi nurodo labai įvairias priežastis: baigėsi sezoniniai darbai, artimų žmonių, kurie gyvena Lietuvoje, pablogėjusi sveikata, noras gyventi Lietuvoje, vaikų mokslai ir kitas“, – pasakojo M. Jankauskienė.

Anot jos, ilgiau užsienyje gyvenę ir parvykti nusprendę lietuviai dažnai patiria didelį diskomfortą, nes reikia iš naujo adaptuotis ir bandyti rasti darbą kitokių standartų darbo rinkoje. „Čia emigrantai susiduria su daugybe iššūkių: skiriasi bendravimo kultūra (gerąja ir blogąja prasme), nutrūksta ryšiai su draugais ir pažįstamais bei kita. Iš užsienio parvykę asmenys paprastai labiau pasitiki savimi ir optimistiškai žiūri į darbo paieškas gimtojoje šalyje, tačiau norint sėkmingai integruotis reikia nemažai pastangų, lygiai kaip ir svetimame krašte. Ne visiems pavyksta įgyvendinti numatytus planus, rasti norus atitinkantį darbą ir gauti gerą algą, todėl nemaža dalis emigrantų ilgai neužsibūna, grįžta atgal“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.

Pasak M. Jankauskienės, darbo patirties Lietuvoje neturėjimas, siūlomas gerokai mažesnis darbo užmokestis, darbdavių nepagarba (klientai neretai pasidalija nuoskaudomis, kad ne vienas darbdavys neinformuoja žmonių apie darbo pokalbių rezultatus) – pagrindinės priežastys, dėl kurių namo parvažiavę asmenys nusprendžia vėl ieškoti darbo užsienyje. Jie esą nusivilia atlyginimų dydžiu ir darbo sąlygomis Lietuvoje.

„Emigrantai neslepia, jog darbdaviai dažnai užduoda klausimą: „O jūs vėl neišvyksite?“ Tad ir dėl šios priežasties jiems būna sunkiau įsidarbinti“, – pridūrė pašnekovė.

Ieško tinkamos kvalifikacijos

Grįžusieji iš užsienio dažniausiai ieško darbo pagal turimą išsilavinimą arba darbo patirtį – tiek įgytą prieš išvykstant, tiek sukauptą gyvenant emigracijoje. Aukštesnės kvalifikacijos asmenys įsidarbina gana greitai ir sėkmingai, žemesnės – sunkiau. Jie tikisi didesnio atlyginimo, nes lygina su tuo, kurį gaudavo svetur.

Tarp registruotų emigrantų yra gamybos darbuotojų, statybininkų, stalių, gipso kartono, atitvarų montuotojų, vairuotojų, logistikos ir informacinių technologijų (IT) specialistų, pardavėjų, degalinių operatorių, taip pat mokytojų, vadybininkų ir gydytojų. Tačiau daugiau esama tokių, kurie užsienyje ilgą laiką dirbo nekvalifikuotus darbus.

„Specialistai pageidauja darbo pagal turimą išsilavinimą ir darbo patirtį, kai kuriems labiau patiktų dirbti tarptautinėse kampanijose Lietuvoje. Nemažai yra norinčiųjų dirbti staliais, statybininkais, vairuotojais, pagalbiniais darbininkais“, – nurodė M. Jankauskienė.

Dažnai minėtų asmenų kvalifikacijos dokumentai būna surašyti anglų kalba arba jie visai neturi kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Tokie žmonės domisi profesinio mokymosi ir persikvalifikavimo perspektyvomis Lietuvoje.

Dalis parvykusių lietuvių turi nepaklausias darbo rinkoje profesijas, todėl nori įgyti populiaresnes, pavyzdžiui, C, CE kategorijos vairuotojo, statybininko. Šie asmenys Užimtumo tarnyboje domisi profesiniu mokymu. Kai kurie grįžusieji planuoja pradėti savo verslą arba dirbti pagal individualias pažymas.

Jaunesniųjų apetitas didesnis

M. Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad emigrantų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio priklauso nuo to, kur jie grįžta gyventi. Rajonuose vienus tenkina ir 600 eurų atlyginimas, didesniuose miestuose žmonės tikisi mažiausiai 1000 eurų algos atskaičius mokesčius.

„Jaunuoliai paprastai turi didesnių lūkesčių – už nekvalifikuotą darbą jie pageidauja maždaug 1000 eurų, nes tiek gaudavo užsienyje dirbdami pakuotojais, šiltnamių darbuotojais, sandėlio darbininkais. Būtent didesnė dalis užsiregistravusių jaunų žmonių yra nekvalifikuoti. Nepavykus įsidarbinti Lietuvoje, jie sako vėl ieškosiantys darbo kitose šalyse“, – dėstė Užimtumo tarnybos atstovė.

Neseniai statybų ir paslaugų sektoriuose pagalbiniais darbuotojais įsidarbinę jaunesni asmenys, keletą mėnesių gavę apie 600 eurų atlyginimą, grįžo į Užimtumo tarnybą ieškoti geriau mokamo darbo. Jei tokio neras, vėl planuoja išvykti dirbti į užsienį.

Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių asmenų skaičius*

MiestasSkaičius
Kaunas63
Vilnius54
Panevėžys44
Šiauliai32
Mažeikiai22
Tauragė19
Alytus15
Kėdainiai14
Telšiai14
Marijampolė12

* 2019 metų kovo 1 dienos duomenys

Šaltinis: Užimtumo tarnyba

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika