Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Uostas rengia (ne)investavimo tvarką 

2019 sausio 23 d. 06:00
Birių krovinių terminalo vadovas pripažino, jog KVJUD pateiktoje investicijų schemoje yra „diskutuotinų dalykų“. / "Lietuvos žinių" archyvo  nuotrauka
Birių krovinių terminalo vadovas pripažino, jog KVJUD pateiktoje investicijų schemoje yra „diskutuotinų dalykų“. / "Lietuvos žinių" archyvo  nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo šiol ketina investuoti tik į pelningus projektus, o krovinių kompanijas, kurios naudojasi uosto infrastruktūra, priversti įsipareigoti prie uosto valdytojo skiriamo 1 euro pridėti 2. Pagal uosto direkcijos parengtą schemą įmonės – uosto naudotojos – turės pasirašyti dvišales sutartis ir jose pateikti išsamų būsimų investicijų aprašymą bei verslo planą. Verslininkai abejoja, ar tokie valdžios ketinimai duos naudos valstybei, taip pat ar gali atskleisti konfidencialią informaciją, kai direkcijos vadovas vis labiau siejamas su dalimi uosto bendrovių.

Sutartyje su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) krovos kompanijos įsipareigotų pasiekti nustatytą krovinių srautą, o jei neįvykdytų plano, – kompensuoti direkcijai investicijų dalį arba negautas pajamas.

„Tikėtina, kad uosto naudotojo investicijos atsiperka greičiau nei KVJUD investicijos, todėl uosto naudotojas turi prisiimti papildomus įsipareigojimus KVJUD įgyvendinamų investicijų atsipirkimo rizikos valdymui“, – sakoma KVJUD generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus pasirašytame rašte.

Investicijų į uosto infrastruktūrą schemą KVJUD atskleidė sausio 15 dieną išsiųstame laiške Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai. Aptarti šios naujovės įmonių vadovai kviečiami sausio 23 dieną į Uosto direkciją.

Kai kurie „Lietuvos žinių“ kalbinti uosto kompanijų atstovai, pageidavę likti anonimiški, svarstė, jog naują investicijų schemą sugalvojusi KVJUD nusimeta riziką ir perkelia ją uosto naudotojams ant pečių. Tokio modelio iki šiol nebuvo, ir tai davė puikių rezultatų – Klaipėdos uostas sparčiai augo. „Matyt, uosto plėtros jau nebereikia“, – stebėjosi dienraščio pašnekovai. Jie pridūrė, kad būtų keista, jei privačios bendrovės konfidencialią informaciją atskleistų direkcijai, kurios vadovas, remiamas su uosto veikla susijusių kelių verslininkų, dalyvauja savivaldos rinkimuose.

Investuos tik į pelningus projektus

Arvydas Vaitkus rinkimuose į Klaipėdos savivaldybę galės pasinaudoti kelių uosto įmonių savininkų finansine parama. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Arvydas Vaitkus rinkimuose į Klaipėdos savivaldybę galės pasinaudoti kelių uosto įmonių savininkų finansine parama. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Rašte Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus teigia, jog direkcija stengiasi įgyvendinti Vyriausybės jai iškeltus tikslus dėl valstybės kapitalo ir investicijų grąžos, todėl investuoja tik į atitinkamos grąžos kriterijus atitinkančius plėtros projektus.

„Siekdamos valdyti riziką ir užtikrinti, kad būtų pasiekta planuota investicijų grąža, Uosto direkcijos valdyba ir Susisiekimo ministerija rekomendavo Uosto direkcijai įgyvendinant infrastruktūros investicijas visais atvejais su uosto žemės nuomininkais pasirašyti uosto infrastruktūros ir suprastruktūros pagerinimo ar sukūrimo dvišales sutartis, kuriose būtų numatyti dvišaliai įsipareigojimai įgyvendinti infrastruktūros ir suprastruktūros investicijas, pareiškėjui pasiekti nustatytą krovinių srautą, o neįvykdžius šio įsipareigojimo, kompensuoti Uosto direkcijai investicijų dalį“, – nurodoma A.Vaitkaus pasirašytame rašte.

Tokios apimties įsipareigojimai, direkcijos nuomone, dvišalėse sutartyse galėtų būti numatomi ne visais atvejais. Jų turinį ir dydį lemtų suprastrūktūros bei infrastruktūros investicijų santykis. „Istoriškai susiformavęs suprastruktūros ir infrastruktūros investicijų santykis 2:1 leidžia pasiekti pakankamą krovinių srauto uoste prieaugį ir Uosto direkcijos investicijų į infrastruktūrą grąžą“, – pažymima rašte.

Įpareigos kompensuoti nuostolius

Uosto direkcijos parengtoje Dvišalių sutarčių sudarymo ir pasirašymo principinėje schemoje numatyta, kad uosto naudotojas investuos į suprastruktūrą 2 sykius ir daugiau nei KVJUD – į infrastruktūrą. Direkcija nurodo, jog istoriškai uosto įmonės investavo 2,1 karto daugiau nei KVJUD, o bendros KVJUD ir uosto įmonių investicijos sudarė prielaidas augti krovos apimčiai. 2001–2018 metais apie 2,5 karto padidėjęs uosto direkcijos ilgalaikis turtas leido tiek pat padidinti ir krovos rezultatus – nuo 17,2 mln. tonų 2001-aisiais iki 46 mln. tonų 2018 metais.

„Daroma prielaida, kad suprastruktūros ir infrastruktūros investicijų santykis 2:1 yra saugus ir pakankamas KVJUD investicijų į infrastruktūrą grąžos garantas“, – tvirtina KVJUD.

Vidmantas Dambrauskas patvirtino, kad kompanijos ir iki šiol Klaipėdos uoste investavo dvigubai daugiau lėšų negu KVJUD. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Vidmantas Dambrauskas patvirtino, kad kompanijos ir iki šiol Klaipėdos uoste investavo dvigubai daugiau lėšų negu KVJUD. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pagal naują schemą naudotojas, teikdamas paraišką, turės išsamiai aprašyti numatomas įgyvendinti suprastruktūros investicijas. Direkcijos nuomone, investuodamos mažiau negu istoriškai krovos kompanijos patirtų santykinai mažesnę riziką, net jei nepasiektų paraiškoje deklaruoto papildomo krovinių srauto. „Tikėtina, kad uosto naudotojo investicijos atsiperka greičiau nei KVJUD investicijos, todėl uosto naudotojas turi prisiimti papildomus įsipareigojimus KVJUD įgyvendinamų investicijų atsipirkimo rizikos valdymui“, – numatoma schemoje. O verslininkai stebisi, kaip tokiame rašte gali būti vartojama sąvoka „tikėtina“.

Kad uostas išvengtų investicijų atsipirkimo rizikos, įmonės privalės pateikti detalų verslo planą. Jame turėtų būti nurodoma, koks minimalus papildomas krovinio srautas būtinas, kad atsipirktų uosto naudotojo investicijos į suprastruktūrą.

Šiuos verslo planus posėdyje įvertintų direkcijos sudaryta komisija. Jai tektų atsakyti į kelis klausimus: ar investicijų atsipirkimo rodikliai tenkina nustatytas kriterijų reikšmes; ar investicijoms įgyvendinti nekyla techninių, navigacinių, teisinių kliūčių; ar investicijų atsipirkimo laikotarpis nėra ilgesnis už galiojančios žemės nuomos sutarties terminą.

Dvišalė sutartis būtų pasirašoma tik tuo atveju, jeigu įmonė tenkintų visas minėtas sąlygas. Kai uosto naudotojui reikėtų mažesnio krovinių srauto, kad atsipirktų investicijos į suprastruktūrą, būtų pasirašoma dvišalė sutartis su įsipareigojimais krauti papildomą minimalų krovinių srautą arba kompensuoti KVJDU negautas pajamas.

Aptars su asociacijos nariais

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vidmantas Dambrauskas (parėmęs A. Vaitkų į savivaldą delegavusią partiją beveik 9 tūkst. eurų) nesiryžo vertinti naujosios schemos. Esą pirmiausia turi aptarti su ją Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovais. LJKKA vadovas patvirtino, kad šios bendrovės ir iki šiol Klaipėdos uoste investavo dvigubai daugiau lėšų negu KVJUD.

„Yra tokia nusistovėjusi praktika. Suskaičiuota, jog vienas investuotas direkcijos euras pritraukia du eurus privačių uosto kompanijų investicijų“, – pabrėžė V. Dambrauskas.

Ar asociaciją tenkina sumanyta nauja praktika, kad uosto bendrovės dvišalėmis sutartimis įsipareigotų investuoti dvigubai didesnę sumą nei direkcija ir pateiktų verslo planą, kuriame numatomas krovinių srautas rodytų, jog šios investicijos atsipirks? „Šituo klausimu kalbėti ankstoka. Negaliu šnekėti nei kaip prezidentas, nei kaip BKT (Birių krovinių terminalo – red.) vadovas. Raštai gauti, bet mes jų dar neaptarėme. Per asociacijos narių susirinkimą apsvarstysime. Paskui bus susitikimas su direkcija ir mes apie tai kalbėsime“, – nenorą komentuoti naujų įpareigojimų krovos kompanijoms paaiškino V. Dambrauskas.

Uosto krovos kompanijos įsipareigotų pasiekti nustatytą krovinių srautą, o neįvykdžiusios plano, - kompensuoti direkcijai investicijų dalį arba negautas pajamas. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Uosto krovos kompanijos įsipareigotų pasiekti nustatytą krovinių srautą, o neįvykdžiusios plano, - kompensuoti direkcijai investicijų dalį arba negautas pajamas. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Asociacijos prezidentas vis dėlto pripažino, kad pateiktoje schemoje yra „diskutuotinų dalykų“. „Tačiau tai pirminis raštas, šiandien nenoriu jo komentuoti. Negaliu pasakyti, ar jis tenkina, ar netenkina. Dar nebuvo asociacijos susirinkimo šituo klausimu“, – sakė V. Dambrauskas.

Klaipėdos uoste veikia 14 stambių krovos, laivų statybos ir remonto bendrovių, teikiančių su jūrų verslu ir kroviniais susijusias paslaugas.

Į ką investavo anksčiau?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas nesistebi, kad valstybinis uostas deklaruoja investuosiantis tik į atitinkamos grąžos kriterijus atitinkančius, tai yra pelningus, plėtros projektus. „Klausimas, o į kokius kitus projektus investuodavo iki šiol? Jeigu dabar investuos tik į pelningus, ar tai reiškia, jog anksčiau investuodavo į bet ką?“ – klausė jis.

LLRI prezidentas pritarė, kad valstybės įmonės neturėtų investuoti į aiškiai neatsiperkančius projektus ir kad joms derėtų dirbti pelningai. „Tik tada man kyla kitas klausimas: kam reikia tiek daug valstybės įmonių? – svarstė Ž. Šilėnas. – Jeigu valstybės bendrovės investuoja tik į pelningus projektus, kuo jos skiriasi nuo privačių? Ir kodėl tos įmonės nuosavybės teise priklauso valstybei?“

Ž. Šilėnas sutiko, kad nuomininkai į infrastruktūrą paprastai investuoja mažiau negu nuomotojai, bet tai esą sudėtingas klausimas. „Kalbant plačiau Lietuvos valdžia, įgyvendindama investicinius projektus, dažnai meta nacionalinio, energetinio ar kitokio saugumo argumentą. Todėl tokius projektus įpareigojamos vykdyti valdiškos įmonės, nes kitu atveju esą būtų nesaugu. Tačiau kai saugumas iškeliamas aukščiau už viską, protingus ekonominius sprendimus priimti sudėtinga. Pinigų dažnai neskaičiuojame, nors reikėtų“, – pridūrė jis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika