Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Trys koziriai sėkmės dar negarantuoja 

2019 balandžio 4 d. 12:00
Rudenį rapsai puikiai vystėsi garstukų draugijoje
Rudenį rapsai puikiai vystėsi garstukų draugijoje
Vilmos Kasperavičienės nuotrauka

Ruduo kėlė nerimą tiems žieminių rapsų augintojams, kurie suskubo juos pasėti per anksti, liepos pabaigoje. Dėl šiltų orų neretame ūkyje augalai peraugo ir atrodė, kad neperžiemos. Šiuo metu visoje Lietuvoje žieminių rapsų laukai gražiai žaliuoja, nebjaurojami nušalusių ar iššutusių lopinių.

Didžiausias šių techninių augalų plotas plyti Joniškio rajone. Lilija Šermukšnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio rajono skyriaus pirmininkė, džiaugėsi: šiame krašte rapsai peržiemojo puikiai. Ji teigė nemačiusi nė vieno nukentėjusio ploto, negirdėjusi ūkininkų skundų. „Ir rapsai, ir kviečiai labai gražiai žaliuoja. Tačiau nuogąstavimų turime. Tvenkiniai vandeniu nesipildo, o tai reiškia, kad ir dirvos drėgmė yra prie ribos“, – tvirtino pašnekovė. Dėl galimo atšalimo Joniškio rajono ūkininkai nesibaimina, dažnas jau tręšia žieminių rapsų laukus.

Ši techninė kultūra, pasak L. Šermukšnienės, Joniškio rajone populiari dėl paprasčiausios priežasties: žieminius rapsus pelningiau auginti nei vasarinius rapsus ar žieminius kviečius. „Pernai už toną žieminių rapsų supirkėjai mokėjo 300 eurų, o kūlėme 4–4,5 t/ha“, – priežastį skaičiais pagrindė LŪS Joniškio rajono skyriaus pirmininkė. Mokslininkai taip pat teigia, kad Lietuvos sąlygomis labiau tinka žieminiai rapsai, nes vasarinių vegetacijos pabaiga dažnai sutampa su nepalankių orų sezonu, todėl sunkiau nuimti derlių ir jį išsaugoti. Be to, vasariniai rapsai ne tokie derlingi.

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad nuostolių žiema šiemet rapsų augintojams nepadarė, tačiau juos apgadino stumbrai. „Jau esame sulaukę trijų ūkininkų skundų, ir manau, kad jų bus daugiau. Balandžio pirmąją ar antrąją savaitę važiuosime įvertinti padarytos žalos“, – sakė A. Žvikas.

Palyginti anksti, net 13 dienų anksčiau nei įprastai, prasidėjo žieminių rapsų lapų atsinaujinimas.

Profesorius Albinas Šiuliauskas džiaugtis dar neskuba. Jo žodžiais, trys koziriai – geras ruduo, tinkama žiema ir palankus pavasaris – sėkmės dar negarantuoja. Viską sugadinti gali pavasario ir vasaros sausra. Kaip teigė mokslininkas, Joniškio rajono žemdirbiai skundžiasi, kad jau dabar yra susidariusi pluta. Jis ūkininkams pataria pasėlius akėti ekologinėmis akėčiomis.

„Jei vertintume pastaruosius dešimt metų, tai šiemet rapsai peržiemojo geriausiai. Nunyko 3–4 proc. augalų laukų pakraščiuose. Žieminių rapsų išsivystymas rudenį buvo perteklinis, jie galėjo iššusti, būti ne tokie atsparūs ligoms, bet žiema nepakenkė perteklinio išsivystymo augalams“, – konstatavo A. Šiuliauskas. Palyginti anksti, net 13 dienų anksčiau nei įprastai, prasidėjo žieminių rapsų lapų atsinaujinimas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018 metais mūsų šalies žemdirbiai deklaravo 145,2 tūkst. ha žieminių rapsų. Jų plotas, palyginti su 2017-aisiais, buvo 14,6 tūkst. ha mažesnis. 2016 metais ši techninė kultūra užėmė 122,4 tūkst. ha plotą. 2015 metais Lietuvoje auginta 123,5 tūkst. hektarų.

Populiariausi žieminiai rapsai yra Joniškio rajone (pernai jie užėmė 14,6 tūkst. ha). Antra ir trečia vieta paprastai dalijasi Kėdainių (12,8 tūkst. ha) ir Šiaulių rajonai (12 tūkst. ha). Šią techninę kultūrą mėgsta ir Pakruojo rajono žemdirbiai, pernai jie augino 10,7 tūkst. hektarų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika