Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Trys ketvirtadaliai lėšų Lietuvos elektros sistemos atnaujinimui – iš ES 

2019 kovo 20 d. 16:00
„LitPol Link“ jungtis.
„LitPol Link“ jungtis.
Litgrid nuotrauka

Europos Komisija (EK) Lietuvai, Latvijai ir Estijai pirmajam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto etapui skirs 324 mln. eurų. Briuselyje antradienį oficialiai pasirašyta šio finansavimo sutartis.

Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui bus skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų – 125,2 mln. eurų, o bendra darbų vertė šalyje sieks 167 mln. eurų. Visos šios sumos skelbtos sausį, po EK sprendimo skirti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, sinchronizavimo projektas įgauna pagreitį. „Pasirašyta finansinės paramos sutartis pirmajam Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa etapui simbolizuoja, kad šis itin svarbus Lietuvai energetinio saugumo projektas įsibėgėja (...) Vertiname tai, kad ES solidarumo energetikoje vizija yra įgyvendinama ne tik konkrečiais politiniais, bet dabar jau ir šimtamilijoniniais ES įsipareigojimais,“ – „Litgrid“ pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas. Jis dalyvavo pasirašymo ceremonijoje su kitų Baltijos šalių energetikos ministrais.

Sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei kitą papildomą infrastruktūrą.

Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai sutartį pasirašė Belgijos sostinėje vykstant energetikos projektų mugei „PCI Energy Days“.

„Gavome didžiausią galimą CEF finansavimą,“ – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. Pasak pranešimo, šiomis lėšomis bus stiprinami ir atnaujinami jau naudojami įrenginiai bei statomi nauji: vyks linijų Klaipėda-Bitėnai, Bitėnai-Jurbarkas rekonstrukcija, Mūšos skirstyklos ir Kruonio HAE – Jurbarkas linijos statyba ir kiti darbai.

Antrajame projekto etape bus tiesiamas naujas jūrinis kabelis tarp Lietuvos ir Lenkijos – planuojama, kad investicinis sprendimas dėl šios jungties bus parengtas 2020 metais.

Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei kitą papildomą infrastruktūrą.

Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pernai spalį pateikė paraišką EK finansuoti pirmąjį sinchronizavimo projekto etapą. Pernai rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“, gavę ES paramą. Viso projekto preliminari vertė gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

„Lietuvos žinių“, BNS inf.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika