Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Trys derliai iš to paties žemės ploto – ne utopija 

2019 kovo 26 d. 11:00
Taip atrodo žirnienoje žydintys kmynai ir augantys baltieji dobilai.
Taip atrodo žirnienoje žydintys kmynai ir augantys baltieji dobilai.
Aušros Marcinkevičienės nuotrauka

Lietuva – ne Ispanija ir mūsų šalyje, net ir šiltėjant klimatui, trijų derlių per sezoną išauginti tikrai nepavyks. Tačiau visiškai realu, kad netrukus tame pačiame plote vienu metu auginsime mažiausiai tris kultūras. Kol mokslininkai ieško augalų, geriausiai sugyvenančių tarpusavyje, jau yra ūkininkų, kurie laukuose taiko vadinamąjį 3D, daugiarūšį arba daugiaaukštį metodą.

„Nepamirškime, kad mūsų šalyje vegetacija yra palyginti trumpa, kelių derlių nuimti mums nepavyks, tad reikia ieškoti būdų, kaip racionaliau panaudoti tą patį dirbamos žemės plotą. Jame aukštesnius, lėčiau besivystančius augalus galima derinti su žemesniais dvimečiais ar net daugiamečiais“, – 3D ūkininkavimo principą labai paprastai nusakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorius Kęstutis Romaneckas.

Mokslininko žodžiais, toks metodas turi daugybę pliusų. Pirmiausia jis leistų iš žemės ploto vieneto gauti kuo daugiau biomasės.

Biomasei gali būti panaudota visa antžeminė dalis ir derliaus nuėmimo metu susidariusios augalinės liekanos. Naudą duotų ir pagrindinis derlius: kokie nors grūdai ar pluoštas. Be to, ši inovacija leistų sumažinti ligų, kenkėjų ir piktžolių, apsaugoti dirvą nuo erozijos.

Tačiau kol kas K. Romaneckas temato vienintelį tokio metodo minusą – mat laukuose taikant daugiaaukštį metodą, būtų sunku suderinti agrotechniką.

Kortų atskleisti nenori

Tyrimų rezultatų mokslininkas beveik neišdavė: „Tai naujos idėjos, būsimi projektai, nenorime atskleisti visų kortų, kad nepasinaudotų konkurentai. Vienas iš metodo derinių galėtų būti su kukurūzais, kurie iki pat vasaros antros pusės beveik nesivysto, kitas – su kanapėmis. Kartu su doktorante, dabar jau Agronomijos fakulteto prodekane Aida Adamavičiene esame išbandę įvairius įsėlius: į kukurūzų tarpueilius įsėdavome baltųjų garstyčių, vasarinių rapsų, persinių dobilų, vienmečių svidrių, liucernų. Šie miglinių šeimų augalai – gyvasis mulčias – apsaugojo ne tik kukurūzus, kurie aštuonias savaites yra labai jautrūs, bet ir dirvožemį nuo piktžolių ir išsaugojo jo derlingumą“, – pasakojo K. Romaneckas.

Pasak mokslininko, labiausiai lūkesčius pateisino persiniai dobilai, užauginę didžiausią biomasę, be to, jie labai medingi, noriai lankomi bičių. Gerai savo vaidmenį atliko ir garstyčios, jos geros tuo, kad po pirmojo nušienavimo nebeatželia, nekonkuruoja su kukurūzais dėl maisto medžiagų, erdvės, o šie per tą laiką jau būna sustiprėję.

K. Romaneckas neslėpė – projektas, kuris šiuo metu rengiamas, labiau krypsta į energetikos pusę: „Galvojame apie biomasės perdirbimą, iš jos būtų gaunamas kuras arba statybinės medžiagos.“ Prie projekto ketina jungtis Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai, kurie siūlytų dar vieną funkciją: grūdus ar sėklas ne tik perdirbti, bet ir panaudoti kaip komponentą kitiems produktams kurti.

Racionaliau panaudojant tą patį dirbamos žemės plotą, jame aukštesnius, lėčiau besivystančius augalus galima derinti su žemesniais dvimečiais ar net daugiamečiais.

Geriausiai dera tarpusavyje kmynai ir žirniai

Panašia linkme dirba ir kita VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto profesorė Aušra Marcinkevičienė, treti metai įgyvendinanti projektą „Daugiafunkcių pasėlių poveikio aplinkai, dirvožemiui, augalų produktyvumui ir pelningumui pagrindimas“.

„Norint pagaminti daugiau augalininkystės produkcijos mažesniame žemės plote, reikia taikyti pažangesnius ūkininkavimo metodus, gerinti dirvožemio struktūrą, naudoti sertifikuotą sėklą, laikytis agrotechninės drausmės, mažinti derliaus nuostolius. Todėl 2017 metais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) užsakė mokslinį tiriamąjį darbą, kurio metu bus nustatyti daugiafunkciuose pasėliuose auginamų augalų produktyvumas ir pelningumas, parengtos tokių pasėlių technologijų praktinės rekomendacijos“, – pasakojo Jonas Lisauskas, ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas.

Kadangi mokslinis darbas bus baigtas šių metų pabaigoje, J. Lisauskas susilaikė nuo komentarų, kokie yra šio auginimo metodo pliusai ir minusai.

A. Marcinkevičienė aiškino, kad sėjant kmynus su baltaisiais dobilais suformuojami dvinariai pasėliai. Kai kmynai sėjami į vasarinius miežius, kviečius ir žirnius, suformuojami trinariai pasėliai. „Kadangi kmynai yra dvimečiai augalai, nuėmus javų derlių, jie lieka augti ir kuliami antrais metais. Taikant tokį metodą, geriau stelbiamos piktžolės, reguliuojamas drėgmės kiekis dirvožemyje, kaupiamos organinės ir maisto medžiagos, mažinama CO2 emisija iš dirvožemio, pasiekiamas didesnis produktyvumas (jei sėtume tik kmynus, per dvejus metus gautume tik vieną derlių), tausojama aplinka, švelninama įtaka klimatui, dirvos saugomos nuo erozijos, išdžiūvimo ar liūčių daromos žalos“, – privalumus vardijo mokslininkė.

Profesorės žodžiais, labiausiai pasitvirtino eksperimentas, kai kmynai buvo įsėti į žirnius. „Kmynų derlius – viena tona normalaus drėgnumo švarių sėklų – buvo didesnis, nei paprastai auginant vien šiuos augalus. Neblogai kmynai dera ir su dobilais, tačiau šie augalai labiau nustelbia kmynus, todėl pastarųjų gaunamas mažesnis derlius.

Tyrimai pradėti vykdyti 2017 metų pavasarį, tačiau, pasak A. Marcinkevičienės, nemažai šalies ūkininkų jau dabar domisi rezultatais, metodą bando savo ūkiuose. Kitose šalyse – Vokietijoje, Čekijoje – daugiafunkciai pasėliai – jau jokia naujovė. Pasirodo, jokia naujovė tai ir Lietuvoje.

Idėją pašnabždėjo konkurencija

Ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys jau kuris laikas Ukmergės rajone savo valdose taiko įvairias rotacijas – vienu metu tame pačiame lauke iš karto augina kelis augalus. Jam pavyksta gauti ne tik kmynų, bet ir baltųjų dobilų sėklų derlių. Ūkininkas gerina botaninę įvairovę ir gaunamą derliaus priedą.

„Dirbu žemės ūkyje trisdešimt aštuonerius metus. Mūsų regione žemė nenaši. Iki Lietuvai įstojant į ES išmokų nebuvo, o reikėjo konkuruoti su Marijampolės, Joniškio, Šakių regionais, kur ūkininkai kūlė 6–8 ir daugiau tonų iš hektaro. Aš, įdėjęs tiek pat lėšų, kaip ir jie, gaudavau tik 3–5 tonas, todėl visą laiką ieškojau, kaip sumažinti savikainą“, – sakė V. Genys.

Konsultuodamasis su prancūzų mokslininkais, 1998 metais ūkininkas pradėjo taikyti bearimę žemdirbystę, o vėliau ėmė eksperimentuoti su įsėliniais augalais. Kokius juos rinktis, tarėsi su tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslininkais. Vėliau V. Genys nusprendė ūkininkauti ekologiškai, ieškoti būdų, kaip apsaugoti dirvožemį nuo erozijos.

Eksperimentų nevengiantis ūkininkas ir kelių žemės ūkio bendrovių vadovas atlikdavo bandymus, domėjosi biodinaminiu ūkininkavimu bei kitomis technologijomis. Kadangi iš profesijos V. Genys yra agronomas, atsisakyti chemijos jam buvo didelis iššūkis. „Dabar jau ir mokslininkai pritaria, kad mano pasirinkimas prieš porą dešimtmečių buvo teisingas. Šiuo metu jau vyksta stebuklai, į kuriuos mokslininkai dar neturi atsakymų“, – šypsojosi pašnekovas.

Jo paties bei vadovaujamų bendrovių plotai užima apie 900 hektarų dirbamos žemės. Juose ekologiškai auginami rugiai, speltos kviečiai, šiek tiek avižų, kmynų, taip pat linų bei motiejukų – sėkloms. Ekologiška žaliava – įvairiais grūdais – aprūpinami perdirbėjai Lietuvoje. Tačiau dauguma šios produkcijos per verslo partnerį pasiekia Vokietiją, o motiejukų sėklos – Suomiją, kur jomis atsėjamos ekologinių ūkių ganyklos.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika