Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Trečdalis pensijų fondų išmokų atitenka paveldėtojams 

2019 kovo 19 d. 06:00
Civiliniame kodekse nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Romo Jurgaičio nuotrauka

Sulaukę pensinio amžiaus, kai kurie pensijų fondų dalyviai nusprendžia sukauptas lėšas palikti fonde tikėdamiesi, kad paveldėtos lėšos bus finansinė paspirtis jų artimiesiems.

„Tai, kad privačiuose pensijų fonduose kaupiami pinigai yra paveldimi, daugeliui darbuotojų yra vienas iš motyvų dalį pajamų taupyti pasirinkus antrą pensijų pakopą“, – pranešime tvirtina bendrovė „SEB investicijų valdymas“. Jos duomenys rodo, kad per šį laikotarpį paveldėtojams atiteko 29 proc. bendrovės pensijų išmokų.

Panašios tendencijos esą vyrauja visoje pensijų fondų rinkoje. Antros pakopos pensijų fonduose lėšas ateičiai kaupia daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų.

Neįpareigojamas sudaryti anuitetų sutartį

Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės dalyvis įgyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba anksčiau (likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus), jei jam skiriama išankstinė valstybinio socialinio draudimo pensija (sukaupus minimalų darbo stažą).

„Svarbu žinoti, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymą pensinio amžiaus sulaukęs asmuo neįpareigojamas naudotis išmokų teise ar sudaryti anuitetų sutartį. Sukauptas lėšas fondų dalyvis gali palikti pensijų fonde neribotam laikui, kur jos ir toliau būtų investuojamos. Kaupiančio dalyvio mirties atveju šias lėšas paveldėtų jo artimieji“, – pranešime teigia UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkės.

Šiuo metu išmokų teise nepasinaudojo ir toliau lėšas kaupia SEB pensijų fonduose keli tūkstančiai pensinio amžiaus sulaukusių pensijų fondų dalyvių. „Pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra dalyvio asmeninė nuosavybė. Jos paveldimos ir tuo atveju, jei kaupiantis asmuo pensinio amžiaus nesulaukė arba jei pradėtos mokėti pensijų išmokos iki dalyvio mirties nebuvo išmokėtos“, – pabrėžia V. Mirkės.

Dėl paveldėjimo – kreiptis į notarą

Pensijų fonduose sukauptos lėšos paveldimos tokia pat tvarka kaip ir kitas sukauptas turtas: pagal iš anksto sudarytą testamentą arba įstatymo nustatyta tvarka pagal giminystės ryšį su mirusiuoju. Palikimas paveldėtojams savaime neatitenka, įpėdiniai turi imtis konkrečių veiksmų, norėdami priimti paveldėtą turtą.

Pasak pranešimo, apie artimojo mirtį paveldėtojai turi informuoti pensijų fondus valdančias bendroves, bankus, draudimo bendroves ir kitas finansų institucijas, kuriose velionis kaupė pensijai, buvo apsidraudęs, turėjo sąskaitą ir pan.

Žmogui mirus, paveldėtojai turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Notarai patikrina informaciją apie valstybiniuose registruose registruotą mirusiojo turtą ir šia informacija gali pasidalyti su paveldėtojais. Duomenis apie valstybės registruose neregistruojamą turtą, tokį kaip pensijų fonduose sukauptas turtas ar lėšos banko sąskaitose, notarui turėtų pateikti pats paveldėtojas.

Šiuo tikslu notaras išduoda paveldėtojams raštą, kuriuo remdamiesi paveldėtojai gali susižinoti informaciją apie mirusiojo turėtas lėšas kredito įstaigose, pensijų fonduose ir kt. Notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą kartu su pensijų fondo dalyvio mirties liudijimu, savo asmens tapatybės dokumentu bei prašymu pervesti sukauptas lėšas į paveldėtojo banko sąskaitą paveldėtojai turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei.

„Antros pakopos pensijų fondų vienetai konvertuojami į pinigus gavus paveldėtojo prašymą ir kitus reikiamus dokumentus. Paveldėdami trečios pakopos pensijų fonduose sukauptą turtą, įpėdiniai turi galimybę paveldėti sukauptą turtą nekonvertuojant fondo vienetų į pinigus, o juos perkeliant į savo asmeninę to paties pensijų fondo sąskaitą“, – teigia UAB „SEB investicijų valdymas“ vadovas.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose kaupia didelė dalis (apie 80 proc.) dirbančių asmenų, tad daugeliu atvejų paveldėtojams verta patikrinti, ar jų artimasis neturėjo fonduose sukaupto turto.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nespėjus užvesti paveldėjimo bylos per tris mėnesius, vėliau reikia kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

„Lietuvos žinių“ inf.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika