Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Trąšų importui į Lietuvą pagaliau nustatė tvarką 

2019 sausio 15 d. 06:00
Lietuvoje iki šiol laisvai prekiaujama nežinomos kokybės ir kilmės trąšomis - nauja tvarka įsigalios tik nuo gegužės.
Lietuvoje iki šiol laisvai prekiaujama nežinomos kokybės ir kilmės trąšomis - nauja tvarka įsigalios tik nuo gegužės.
pixabay.com nuotrauka

Nuo gegužės mėnesio trąšos ir jų produktai į Lietuvos rinką bus importuojami pagal naują tvarką, kurią Seimas patvirtino penktadienį. Parlamentarai taip pat uždraudė į Lietuvą tiekti amonio karbonato trąšas. Seimas priėmė Tręšiamųjų produktų įstatymą.

Šis įstatymas priimtas sujungus du projektus: vieną iš jų parengė Ūkio ministerija, kitą – konservatoriai Kazys Starkevičius ir Edmundas Pupinis. Už balsavo 92 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.

Nustatė kokybės reikalavimus

Įstatyme numatyta, kad į Lietuvos rinką galės patekti tik tam tikrus kokybės reikalavimus atitinkančios ne Europos Sąjungoje (ES) teritorijoje pagamintos trąšos, kurios bus įtrauktos į Identifikavimo sąrašą. Pastarąjį tvirtins žemės ūkio ministras.

Verslui, kuris prašys trąšas įtraukti į tokį sąrašą, reikės pateikti dokumentus, įrodančius, kad bent trejus metus iš eilės atliekami tyrimai patvirtina jų teigiamą įtaką augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams, o pagal numatomą naudoti paskirtį nekelia pavojaus žmonių bei gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

Trąšų platintojai privalės užtikrinti, kad prie trąšų produktų būtų pridedami dokumentai, kur būtų nurodyta, kad trąšos įrašytos į Identifikavimo sąrašą.

Be to, numatytos didelės baudos už neteisėtai į Lietuvą įvežtas ir iš prekybos nepašalintas trąšas. Baudas bus galima skirti ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo, o tęstinio pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma priminė, kad po įstatymo priėmimo Lietuva nebebus „bene vienintelė ES šalis, neturinti trąšų registro“.

Praėjusioje Seimo kadencijoje panašus įstatymas buvo priimtas ir po to atšauktas, nes nebuvo suderintas su Europos Komisija, todėl galbūt neatitiko ES konkurencijos ir laisvo prekių judėjimo reikalavimų. Vietoj jo 2015 metų gegužę žemės ūkio ministras reglamentavo trąšų saugojimą ir apskaitą, tačiau ir šis įsakymas 2017 metų balandį buvo atšauktas.

Nebuvo jokių reikalavimų

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, ES naudojamų trąšų kokybę reguliuoja 2003 metų spalio 13 dieną įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Visos trąšos, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, gali būti laisvai tiekiamos visoje ES erdvėje. Jo neatitinkančių trąšų gamybos, tiekimo ir naudojimo reikalavimus savarankiškai nustato pačios ES valstybės narės. Bet Lietuvoje tokių reikalavimų nebuvo nustatyta.

Lietuvoje iki šiol laisvai prekiaujama nežinomos kokybės ir kilmės trąšomis, o jų kokybės valstybė nekontroliuoja ir už pažeidimus nebaudžia. Kai kurie rinkos dalyviai teigia, kad Lietuvoje išparduodamos nekokybiškos, deklaruotų parametrų neatitinkančios trąšos, kurias pernelyg rizikinga vežti į kitas valstybes. Kiek tokių trąšų cirkuliuoja Lietuvoje, duomenų neturi nei verslas, nei valstybės institucijos. Tačiau kai kurie verslininkai yra gavę pasiūlymų iš Rusijos gamintojų įsigyti brokuotų, ES reikalavimų neatitinkančių trąšų. Pasak jų, kai nėra jų kokybės reikalavimų, joms patekti į Lietuvą sudarytos idealios sąlygos.

Nekokybiškos trąšos nebūtinai gaminamos trečiosiose šalyse – ES šalyse taip pat gali būti pagaminta brokuotų trąšų. Tokios nekokybiškos prekės greičiausiai atsiduria Lietuvoje. Mat antai Latvijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ar bet kurioje ES valstybėje, išskyrus Lietuvą ir Maltą, leidžiama parduoti tik tas trąšas, kurios atitinka „EB trąšų“ reikalavimus, o atsakingos valstybės institucijos tikrina produkto ženklinimą, dokumentus ir produkto kokybę. Pavyzdžiui, trąšų sudėtį, priemaišų kiekį, atsparumą detonavimui ir kitus rodiklius.

Lietuvoje galiojantys teisės aktai iki šiol reglamentavo tik organinių ir mineralinių trąšų panaudojimą, didžiausią leistiną azoto kiekį žemės ūkio naudmenų hektarui, trąšų naudojimą ekologiniuose ar tausojančios žemdirbystės ūkiuose, tręšimo planų sudarymą.

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą daugiausia trąšų įvežama iš šių trečiųjų šalių: Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos, Kinijos. Daugiausia – iš Baltarusijos ir Rusijos.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika