Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Taupo menkai ir labiau spaustis nežada 

2019 sausio 2 d. 14:36
Tarp sutaupiusių iki 200 eurų šiemet daugiausiai buvo 18–25 metų jauni bei vyresni kaip 56 metų žmonės – atitinkamai 25 ir 22 proc. apklausos dalyvių.
Tarp sutaupiusių iki 200 eurų šiemet daugiausiai buvo 18–25 metų jauni bei vyresni kaip 56 metų žmonės – atitinkamai 25 ir 22 proc. apklausos dalyvių.
LŽ nuotrauka

Nors per pastaruosius metus darbo užmokestis Lietuvoje kilo, beveik šeštadaliui šalies gyventojų šiais metais pavyko sutaupyti vos iki 200 eurų. Daugiau kaip pusė apklaustųjų planuoja, kad ir per ateinančius metus jų santaupos labiau nedidės.

Tokias tendencijas atskleidė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Sutaupė mažas sumas

Tyrimo duomenimis, 17 proc. šalies gyventojų 2018 metais pavyko sutaupyti iki 200 eurų. Dar dešimtadaliui apklausos dalyvių sutaupė po 200–500 eurų. Beveik pusė apklaustųjų nenurodė jokios sumos. Taigi, arba sutaupė gerokai didesnes sumas, arba nesutaupė nieko.

Apklausą užsakiusios bendrovės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų vadovės Dalios Kolmatsui požiūriu, ekonominė šalies padėtis buvo palanki taupyti. Ji primena, kad, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) „į rankas“ 2018 metų trečią ketvirtį siekė 728 eurus ir, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo 9 procentais.

„Nors taupymas yra pagrindinė sąlyga, leidžianti planuoti ateitį ir išvengti nepritekliaus ekonomikai traukiantis, matyti, kad gyventojai dažniau nurodė mažesnes sutaupytas sumas. Tačiau taupymui reikia išnaudoti ekonomikos pakilimo ir asmeninių finansinių sąlygų pagerėjimo laikotarpius, kai yra daugiau galimybių atidėti dalį turimų lėšų“, – teigė ji.

Vis dėlto D. Kolmatsui neatsižvelgė į tai, kad statistinį vidutinį darbo užmokestį didino daugiausia valdžios didinta minimali mėnesio alga ir sparčiau augę atlyginimai įmonių labiausiai saugomiems ir perviliojamiems iš kitų bendrovių aukščiausios kvalifikacijos specialistams. O kitiems biudžetinių įmonių, valstybės įstaigų bei privačių bendrovių darbuotojams algos ne ką tekilo arba išvis nejudėjo nuo pat krizės.

Apklausos duomenimis, tarp sutaupiusių iki 200 eurų šiemet daugiausiai buvo 18–25 metų jauni bei vyresni kaip 56 metų žmonės – atitinkamai 25 ir 22 proc. apklausos dalyvių.

Tarp sutaupiusių mažiausias sumas 24 proc. apklaustųjų neturi vidurinio išsilavinimo bei uždirbančių iki 300 eurų vienam šeimos ūkio nariui (27 proc.). Pagal užsiėmimą tai daugiau pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.

Kasdien taupymui atidėję po vieną eurą, metų gale jau būsime sukaupę 365 eurus.

Šiemet po 1–2 tūkst. eurų (40,5 proc. apklaustųjų) sutaupė daugiausia aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai. Pagal amžių tai 36–45 metų žmonės, 15 proc. – turintys aukštąjį išsilavinimą, o pagal pajamas – daugiausiai uždirbantys darbuotojai (IT specialistai, finansinių įstaigų darbuotojai, statybininkai).

Pataria taupyti kasdien

D. Kolmatsui teigimu, geriausia yra taupyti kasdien, nes tai leidžia atidėti nedideles sumas. „Kasdien taupymui atidėję po vieną eurą, metų gale jau būsime sukaupę 365 eurus“, – patarė ji.

Pradėti taupyti papildomai, ne tik būtiniems didesniems pirkiniams, rekomenduojama įsivertinus ir suplanavus, kaip bus grąžinti prisiimti finansiniai įsipareigojimai, taip pat sukaupus „finansinę pagalvę“ – tai turėtų būti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinis rezervas šeimai.

D. Kolmatsui pataria pataria kas mėnesį būsimai pensijai atidėti 10 proc. pajamų, kol žmogui nesukakę 30 metų. Taigi, uždirbant minimalią 400 eurų algą, kas mėnesį būsimai pensijai reikėtų atidėti apie 40 eurų. „Kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnę dalį pajamų jam reikia atsidėti šiam tikslui“, – sakė D. Kolmatsui. Pavyzdžiui, 30–40 metų žmogus turėtų tam kas mėnesį skirti 15 proc. pajamų, o perkopęs 40 metų – 20 proc. ir dar daugiau atlyginimo. Taigi, gaudamas 400 eurų algą, šiuo atveju žmogus būsimai pensijai turėtų atidėti 80–100 eurų ir tenkintis maždaug 300 eurų pajamomis. Uždirbančiam 1000 eurų pajamų 40 metų ir vyresniam žmogui būsimai pensijai kas mėnesį būtų patartina skirti bent 400 eurų.

„Skaičiuojama, kad galimybę sukaupti pensijai rekomenduojamą 80 proc. ligtolinių pajamų sumą leidžia papildomas kaupimas antros ir trečios pakopos pensijų fonduose – tokiu būdu gali būti skiriama reikiama kaupimui suma.

Taupant būsimai pensijai pagal minėtas rekomendacijas, sąlygiškai po 400 eurų uždirbantis 40-metis iki 65 metų, kol sukaks pensinis amžius, savo sąskaitoje turėtų 24 tūkst. eurų, o uždirbantis 1000 eurų – bent 300 tūkst. eurų.

Pensijų fondai prie to nelabai prisidės, nes antrosios pakopos pensiniuose fonduose sukaupus 10–60 tūkst. eurų atsiras prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje („Sodra“) įsigyti pensijų anuitetą, kuris būtų mokamas lygiomis dalimis iki mirties. Jei nepasisektų sulaukti 85 metų amžiaus, visa anuiteto sutartyje numatyta neišmokėta per gyvenimą sukaupta suma liktų „Sodrai“. Kaupėjui iš karto sumokama tik suma, viršijanti 60 tūkst. eurų arba nesiekianti 3 tūkst. eurų. Antrosios pakopos pensijų fonde sukaupta 3–10 tūkst. eurų suma nuo 2020 metų bus išmokama tik dalimis.

Kitais metais labiau netaupys

Paklausti, kiek mano sutaupysiantys ateinančiais metais, 65 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad sutaupys tiek pat, kiek šiemet. Kad sutaupys šiek tiek daugiau arba mažiau, teigė po dešimtadalį apklaustųjų, gerokai mažiau – 3 proc. apklaustųjų.

„Metus įprasta pradėti nuo naujų pažadų – raginame juos pradėti nuo ilgalaikio finansinio plano sudarymo, taip pat nepamiršti ir taupymo kiekvieną dieną. Tuo pačiu rodytume pavyzdį ir savo vaikams. Tėvai turėtų skatinti savo vaikus gautus dienpinigius ar pinigines dovanėles ne išleisti iškart, o kaupti kokiam nors tikslui. Įpročio nuolat atidėti tam tikrą sumą turi būti laikomasi visą gyvenimą“, – pabrėžė D. Kolmatsui.

Šių metų vasario tyrimo duomenimis, savo ar šeimos finansinį planą turėjo 23 proc. Lietuvos namų ūkių. Dauguma planavo tik iki 2 metų (30 proc.) arba iki 5 metų (28 proc.) laikotarpį. Iki 10 metų finansinį planą buvo sudarę 15 proc., daugiau kaip 10 metų – 17 proc. ūkių.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika