Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Sukčiai nemiega: bando išvilioti iš „Swedbank“ klientų pinigus 

2019 vasario 27 d. 13:54
lietuvos bankas iliustracija

Lietuvos bankas praneša, jog sukčiai melagingomis žinutėmis bando iš banko „Swedbank“ klientų išvilioti pinigus.

„Gavome informacijos, kad „Swedbank“ klientai gauna melagingas trumpąsias žinutes apie tai, kad esą nuo kovo 2 dienos „Swedbank“ nebevykdys veiklos, sąskaitos perkeliamos į kitą banką, nurodomas sąskaitos numeris lėšoms pervesti. Lietuvos bankas įspėja, kad tokios žinutės apie „Swedbank“ veiklą yra melagingos ir yra bandymas išvilioti gyventojų pinigus.“

O apie bandymus sukčiauti, kaip praneša LB, bus informuotos teisėsaugos institucijos: „rekomenduojame būti budriais, nepasitikėti iš nežinomų asmenų gaunamomis žinutėmis, o kilus įtarimams, kreiptis tiesiai į banką ir teisėsaugos institucijas bendruoju pagalbos telefonu – 112.“

Bandoma paveikti Lietuvos finansinį stabilumą?

LB Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis trečiadienį sakė, kad tokiomis žinutėmis gali būti bandoma paveikti „Swedbank“ finansinį stabilumą.

„Kalbame apie rimtus dalykus, (...) apie bandymą destabilizuoti finansinę padėtį, ir tai jau yra pakankamai rimta“, – žurnalistams sakė V. Valvonis.

Jis sakė nemanantis, kad dėl pinigų plovimo tyrimo „Swedbank“ galėtų prarasti licenciją Lietuvoje.

„Lietuvos bankas kol kas tikrai neturi jokių faktų, kad yra kažkokia nusikalstama veikla padaryta, ir tikrai bent šiuo metu nesiruošia taikyti kažkokių poveikio priemonių“, – tvirtino V. Valvonis.

Premjeras grėsmės nemato

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis grėsmių šalies finansų sektoriaus stabilumui neįžvelgė.

„Aš bent jau nematau šiandien pagal tuos požymius, kad galėtų būti kokia nors bent grėsmė mūsų finansiniam stabilumui arba bankinei sistemai (...) Manau, kad nereikėtų niekam baimintis dėl to ir kelti panikos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Paviešinus informaciją, jog per „Swedbank“ sąskaitą Lietuvoje lėšos galėjo keliauti buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, teigia principingai vertinantis pinigų plovimo atvejus, tačiau informacijos apie šį atvejį neteikia.

„Teiksime pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms, atliekant su „Swedbank“ susijusį tyrimą, todėl informacijos apie atskiras įmones ar asmenis plačiau komentuoti negalime, kad nepakenktume pačiam tyrimui“, – komentare BNS sakė Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytautas Valvonis.

Šios informacijos nekomentuoja ir Lietuvos „Swedbank“, pažymėjęs, kad jį valdantis Švedijos „Swedbank“ dėl žiniasklaidoje paviešintų įtarimų, jog per banką buvo plaunamos didelės pinigų sumos, tyrimui atlikti nusamdė analitinį konsultacinį centrą „Forensic Risk Alliance“.

„Šiuo metu mes neturime galimybės atskleisti jokios konkrečios informacijos, kuri gali būti šio tyrimo dalis. Bankas yra įpareigotas laikytis konfidencialumo reikalavimų“, – komentare BNS nurodė Lietuvos „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Jis pabrėžė, kad pinigų plovimo užkardymo veikloje bankas vadovaujasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) nustatytais įtartinumo kriterijais bei nusikalstamų schemų tipologijomis.

„Norint patvirtinti arba paneigti įtarimus, renkama papildoma informacija, bendraujama su pačiu klientu. Jei įtarimai išlieka, informacija perduodama FNTT. Banko ir FNTT bendradarbiavimas yra reglamentuotas įstatymu, faktai yra įslaptinti ir už jų atskleidimą taikoma atsakomybė“, – teigė S. Abraškevičius.

Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui V. Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V.Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Vega Holding“ 2004–2014 metais disponavo „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje.

Pranešama, kad įtartini mokėjimai susiję su milijoniniu honoraru, kurį Ukrainos prezidentas esą gavo už daug abejonių sukėlusios knygos išleidimą.

Ukrainos pareigūnus dominanti suma siekia 3,7 mln. eurų, tačiau, anot portalo, tai tik maža dalis pinigų, kurie prasisuko per „Swedbank“ paslaugomis Lietuvoje besinaudojusios ofšorinės įmonės sąskaitą.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Estijos dienraštis „Postimees“ tvirtino turįs duomenų apie daugiau kaip dešimties Estijos „Swedbank“ klientų sąsajas su įtartinais pinigų pervedimais, kurių sumos siekdavo milijonus ar dešimtis milijonų JAV dolerių.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika