Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Sodų plėtrą stabdo ne vien obuolių kainų švytuoklė 

2019 balandžio 9 d. 13:00
Darius Kviklys: "Sodų plotus šalyje norėtųsi išplėsti bent trečdaliu."
Darius Kviklys: "Sodų plotus šalyje norėtųsi išplėsti bent trečdaliu."
Asmeninio albumo nuotrauka

Pernai Lietuvoje sulaukta gero obuolių derliaus, o šiemet jau prognozuojamas mažesnis. Sodininkystėje egzistuoja dėsnis: mažesnis derlius – didesnė kaina. Tačiau būgštaujama, kad produkcijos kaina ir šiemet gali nekilti. Vis dėlto sodų plėtrą šalyje stabdo ne vien obuolių kainų švytuoklė.

„Tikimės, kad šiemet obuolių derlius bus mažesnis, o produkcijos kaina – didesnė. Lietuvoje dar nėra taip buvę, kad obuoliai būtų pigesni nei bulvės ar kopūstai. Pernai buvo puikus derlius ir kaimyninėje, didžiausioje mūsų konkurentėje, Lenkijoje, todėl kaina ten taip pat žema, geri obuoliai vežami perdirbti. Jei fabrikai bus apsirūpinę koncentratais, kyla baimė, kad obuolių kaina, nepriklausomai nuo derliaus dydžio, vėl bus žema“, – nuogąstavo Lietuvos verslinių sodų asociacijos (LVSA) vadovas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys.

Daugiausia sodų – Šiaurės Lietuvoje

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, pernai Lietuvoje deklaruota 5736 ha sodų, arba 235 ha didesnis plotas nei 2017 metais. Apskritai pastaruosius kelerius metus matoma sodų plėtra (2016 m. deklaruoti 5035 ha, 2015 m. – 4613 ha). 2013 metais ŽŪIKVC skelbė, kad tuo metu Lietuvoje sodų plotas buvo 6913 hektarų. Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovas nuramino: sodai neiššalo, nebuvo iškirsti, tiesiog jie pradėti šiek tiek kitaip klasifikuoti, atskirti intensyviai auginami sodai bei uogynai.

Didžiausias sodų plotas pernai deklaruotas Pasvalio rajone – 553 ha, antroje vietoje (479 ha) yra kitas Šiaurės Lietuvos rajonas – Anykščiai. Kiti trys penketuko atstovai – Vilkaviškio, Jurbarko ir Alytaus rajonai – turi panašų sodų plotą: atitinkamai 327, 312 ir 305 hektarus. Lietuvoje, kaip ir Europoje, vyrauja obelų sodai.

Vieną sodo hektarą įveisti kainuoja 12–20 tūkst. eurų.

D. Kviklys neslėpė norintis, kad sodai Lietuvoje sparčiau plėstųsi. Nors patikino, kad su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dialogas vyksta ir susikalbama, kartu sakė pasigendąs didesnio rėmimo. „Bet tai, matyt, riboja finansinės galimybės, kartais neleidžia Briuselio taisyklės. Pavyzdžiui, Lenkija, norėdama pagelbėti sodininkams ir pašalinti spaudimą rinkoms, padarė intervencinius pirkimus iš nacionalinio biudžeto“, – pasakojo pašnekovas.

Stabdo investicijų dydis

Pagrindinis sodų plėtros Lietuvoje stabdys yra ne lenkų sodininkų kaimynystė, o didžiulis investicijų poreikis norint įveisti naują sodo plotą. Vieną sodo hektarą įveisti kainuoja 12–20 tūkst. eurų. Žinoma, veisiant vieną hektarą, kaina yra didesnė nei, tarkim, 10 ar 15 ha, nes tuomet galima pigiau įsigyti didesnį kiekį sodinukų. Tačiau sodinukai yra tik dalis investicijos.

Pradedantiems kurti sodą nuo nulio reikalinga ir speciali technika, kurios kitur nepanaudosi: purkštuvai kenkėjams ir žolėms po medžiais, traktoriaus tempiama žoliapjovė bei specialios derliaus saugyklos. „Ūkininkai apskaičiuoja ir supranta, kad uogas auginti paprasčiau ir pigiau. Stabdo sodų plėtrą ir pastaraisiais metais užstrigusios bei aukštyn nekylančios obuolių kainos Europoje, todėl Lietuvoje vis dar tebėra lietuviškų obuolių trūkumas, patenkinamas vos trečdalis poreikio. Be to, šiek tiek lietuviškų obuolių eksportuojama. Mes nesitaikome į Vakarų rinkas, tačiau turime savų veislių, esame laukiami Latvijoje ir Estijoje. Nesakau, kad sodų plotus reikėtų padidinti dvigubai, norėtųsi išplėsti bent trečdaliu“, – problemomis ir lūkesčiais dalijosi D. Kviklys.

Lietuvoje dar nėra taip buvę, kad obuoliai būtų pigesni nei bulvės ar kopūstai. / pixabay.com nuotrauka
Lietuvoje dar nėra taip buvę, kad obuoliai būtų pigesni nei bulvės ar kopūstai. / pixabay.com nuotrauka

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjas Vidmantas Ašmonas įsitikinęs: tik augintojai gali nuspręsti, ką ir kiek auginti, kokį ūkininkavimo būdą pasirinkti. „Sudėtinga būtų pasakyti, kas yra sparti plėtra. Sodų plotai po truputį didėja, vyksta natūralus procesas, sodininkai plečia veiklą pagal savo galimybes“, – teigė V. Ašmonas.

Jo manymu, parama sodininkams yra tokia pati kaip ir kitų sektorių augintojams: ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonės, tokios kaip tiesioginės išmokos, kaimo plėtros priemonės. „Atskirų paramos priemonių sodininkams nėra. Lenkija, žinoma, daro didelę įtaką Lietuvos rinkai, tačiau, kaip jau minėta, sodų plotai pas mus po truputį didėja, o tai reiškia, kad Lietuvoje iš sodininkystės galima uždirbti“, – patikslino ministerijos atstovas.

D. Kviklys mano, kad labiau pasisekė tiems, kurie veiklą plėtoja buvusių tarybinių ūkių soduose, bet ir šiems reikėjo atsinaujinti, modernizuotis. „Tačiau turime gal aštuonis naujai įkurtus ūkius, kurie pradėjo nuo nulio, plyname lauke. Aišku, jiems reikėjo kantrybės, bet dabar Rimanto Urbonavičiaus, Alekso Speičio (Panevėžio r.), Vitalijaus Petronio (Anykščių r.), kooperatyvo „Mūsų Gojus“ (Biržų r.) ūkiai prilygsta bendrovėms“, – tikino asociacijos vadovas.

Ne draugas – ir šiltėjantis klimatas

Sodų plėtrai Lietuvoje nėra palankus ir šiltėjantis klimatas. „Kol kas nepasakyčiau, kad klimatas keičiasi į gerąją pusę, dar pasitaiko šaltų žiemų, po 2012 ir 2013 metų nukentėjo tie sodininkai, kurie buvo pasirinkę Europoje populiarias obelų veisles 'Gala', 'Šampion' ir 'Elise' – iššalo ištisi sodų plotai“, – pažymėjo D. Kviklys.

Jis įvardija ir kitą problemą: klimatui šiltėjant Lietuvą pasiekė nauji sodų kenkėjai, kurių iki šiol čia nebuvo. Be to, daugiau žalos pridaro ir šalies sodininkams gerai pažįstamas obuolinis vaisėdis. Anksčiau pakakdavo obelis nupurkšti po žydėjimo, o dabar tenka tai kartoti dar vieną ar net du kartus.

„Be to, obuolių derliui kenkia ir užsitęsusi sausra, tokia kaip pernykštė. O kadangi prieš tai buvo itin lietingi metai, kalbant žmonių diagnozėmis, dėl tokių kraštutinumų susilpnėja vaismedžių imunitetas. Tiesa, vaismedžiai yra mažiau jautrūs nei uogos ir daržovės“, – teigė pašnekovas.

Vis dėlto, jo žodžiais, yra ir besikeičiančio klimato pliusų. „Anksčiau sakydavome, jog rizikuojame augindami 'Connel Red', 'Gloster' ir kitas ilgesnės vegetacijos reikalaujančias veisles, kurių derlius skinamas beveik lapkritį, keleri metai galime drąsiai jas rinktis ir obuolius raškyti spalio pabaigoje“, – pažymėjo D. Kviklys.

FAKTAI

Labiausiai sodus plėtė Lenkija

Naujausias ŽŪIKVC leidinys „Agrorinka“ skelbia: 2017 metais ES vaismedžių sodų plotas užėmė beveik 1,3 mln. hektarų.

Šiek tiek daugiau nei trečdalis šio ploto teko obelų sodams (473, 5 tūkst. ha, arba 37 proc.), penktadalis – apelsinų giraitėms (255,5 tūkst. ha, arba 20 proc.).

Persikų sodai užėmė 190,5 tūkst. ha (15 proc.), citrusinių vaismedžių (klementinų, mandarinų) – 139,6 tūkst. ha (11 proc.), kriaušių – 100,4 tūkst. ha (8 proc.), abrikosų – 75,7 tūkst. ha (6 proc.) ir citrinų giraičių – 60,1 tūkst. ha (5 proc.).

Vaismedžiais apsodintas plotas sudarė apie 1 proc. žemės ūkio naudmenų.

Du trečdaliai ES vaismedžių sodų buvo sutelkti Ispanijoje, Italijoje ir Lenkijoje. 2017 metais didžiausią sodų plotą (422,8 ha, arba 33 proc. viso ES ploto) turėjo Ispanija, toliau – Italija (279,3 tūkst. ha, arba 22 proc.) ir Lenkija (167,3 tūkst. ha, arba 13 proc.).

Palyginti su 2012 metais, ES vaismedžių plotas šiek tiek – 0,4 proc. – padidėjo. 2012–2017 metais daugiausia – 11 proc., arba 16,3 tūkst. ha – vaismedžių plotas padidėjo Lenkijoje, Graikijoje – 6 proc. (5,3 tūkst. ha), Rumunijoje – 6 proc. (3,4 tūkst. ha), Portugalijoje – 7 proc. (2,5 tūkst. ha).

Ispanijoje vaismedžių sodai sumažėjo 2 proc. (9,8 tūkst. ha), Italijoje – 2 proc. (6,3 tūkst. ha), Čekijoje – net 29 proc. (4,1 tūkst. ha), Kroatijoje – 24 proc. (1,9 tūkst. ha).

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika