Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Smulkios įmonės verslo centruose nepageidaujamos 

2018 gruodžio 12 d. 06:00
Bendradarbystės erdvė.
Bendradarbystės erdvė.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Smulkioms įmonėms, kurios sudaro didžiausią dalį visų šalies įmonių, surasti nuomojamas biuro patalpas yra gerokai sudėtingiau nei stambiesiems rinkos žaidėjams. Nekilnojamojo turto plėtotojai į šį poreikį žvelgia rezervuotai, todėl mažosioms įmonėms tenka naudotis ne visuomet patogiausiomis bendradarbystės erdvėmis arba kooperuotis nuomojant didesnio ploto biuro patalpas.

Statistikos departamento duomenimis, absoliučiai didžioji dalis Vilniuje veiklą vykdančių įmonių yra labai mažos – net 83 proc. jų turi 1–9 darbuotojus, o didelės įmonės (100 ir daugiau darbuotojų) sudaro tik 2 proc. visų įmonių. Vis dėlto komercinio nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, kaip pažymi tarptautinė NT konsultacijų bendrovė „Newsec“, biurus ir toliau planuoja stambioms įmonėms, taip prarasdami mažus nuomininkus.

Gąsdina trumpi nuomos terminai

Bendrovės „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovės Jurgitos Šilaikytės teigimu, iki šiol statyti verslo centrai pirmiausia buvo orientuoti į didžiuosius nuomininkus, ieškančius patalpų 100 ir daugiau darbo vietų.

„Auganti ekonomika, naujų modernių biurų trūkumas bei didėjanti tokių objektų paklausa iš didelių nuomininkų pusės, ypač užsienio bendrovių, lėmė tai, kad biurų projektai dažniausiai rengiami įmonėms, turinčioms kelis šimtus darbuotojų. Paprastai orientuojamasi į didžiausius vietos rinkos žaidėjus ir stambius užsienio investuotojus, todėl šiuo metu atidaromi nauji biurai, kurie negali pasiūlyti tinkamų erdvių mažoms įmonėms“, – teigė ji.

Remigijus Pleteras, „Ober-Haus“ generalinis direktorius, dienraščiui „Lietuvos žinios“ patvirtino, kad A klasės moderniose biuro patalpose, esančiose verslo rajonuose, mažoms įmonėms išsinuomoti patalpas nėra jokių galimybių. Anot jo, verslo centruose minimalaus nuomojamo ploto riba prasideda nuo 300–500 kv. metrų. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu A klasės biurai siūlomi nuomotis už 14,0–16,5 euro už kv. metrą.

INREAL grupės Nuomos skyriaus vadovo Roberto Puidoko aiškinimu, verslo centrų valdytojui visada keliamas tikslas surasti kuo didesnį nuomininką kuo ilgesniam terminui. Taip yra todėl, kad didžiųjų įmonių veikla stabilesnė, palyginti su mažosiomis, kurių tikslai, planai, darbuotojų skaičius gali keistis itin sparčiai. Smulkieji nuomininkai dažniausiai pageidauja itin trumpo nuomos sutarčių termino, ir nuomotojui tai yra ženklas, kad nuomininkai gali dažnai keistis, o tai reiškia dažnesnę naujų klientų paiešką, negautas nuomos pajamas ir papildomas sąnaudas.

Mažoms įmonėms – trupiniai

Anot „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovės, mažos įmonės šiuo metu dažnai yra priverstos glaustis jų veiklai nepritaikytose patalpose – priešingai nei didieji nuomininkai, kurie gauna maksimalų naujų patalpų įrengimą ir pritaikymą įmonėms poreikiams.

„Mažos įmonės įsikuria į komercines patalpas perdarytuose butuose, prekybai ar paslaugoms teikti pritaikytose patalpose. Senuose pastatuose įrengtos patalpos neturi modernių vėdinimo, šildymo ir šaldymo įrenginių, trūksta poilsio ir susitikimo kambarių, dažniausiai neturi numatytų parkavimo vietų. Įmonėms augant ir plečiantis, tokioms erdvėms pritrūksta lankstumo ir efektyvumo norint įrengti papildomas darbo vietas. Tuo tarpu modernūs ir nauji biurų pastatai neretai gali pasiūlyti tik labai ribotą kiekį mažų biurų patalpų, kurios susiformuoja išpildžius didžiųjų nuomininkų poreikius, be to, jie nėra linkę taikytis prie mažų įmonių poreikių“, – sakė J. Šilaikytė.

Kaip pažymėjo ekspertė, atidaromi nauji modernūs biurai neturi mažoms įmonėms tinkamo planavimo: siūloma erdvė yra arba per didelė, arba per brangi, arba siūloma atvira erdvė, kurioje įmonė bus apsupta kitų verslininkų. Ji taip pat pridūrė, kad neretai maži biurai dideliuose verslo centruose yra kaip rezervinis plotas, kai didysis nuomininkas planuoja savo įmonės augimą nuomos laikotarpiu. Tad mažieji nuomininkai, įsikūrę dideliame biurų centre, esą bet kada gali būti priversti ieškoti naujo biuro.

A klasės moderniose biuro patalpose, esančiose verslo rajonuose, mažoms įmonėms išsinuomoti patalpas nėra jokių galimybių.

Vis dėlto R. Pleteras atkreipė dėmesį, kad pagal reikalavimus vienam darbuotojui turėtų būti skiriama ne mažiau nei 6 kv. m biuro ploto. Dažniausiai vienam žmogui skiriama nuo 8 iki 10 kv. m bendro biuro ploto. Tad mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 asmenų, dažniausiai ieško iki 70–100 kv. m ploto siekiančio biuro. Tiek senamiestyje, tiek kituose miesto rajonuose esą galima rasti gana daug tokio ploto patalpų variantų.

„Jei praplečiame paieškos akiratį ir iš modernių verslo centrų rajonų einame į gretimas vietoves, galime rasti įvairių erdvių, kurios yra madingos, modernios ir pritaikomos nedidelėms įmonėms. Pavyzdžiui, senamiestyje už 10–12 eurų už kv. m galima rasti šiuolaikiškas nedideles patalpas nuomai“, – tikino „Ober Haus“ ekspertas.

Smulkieji kooperuojasi

Vienas sprendimų mažoms įmonėms galėtų būti bendradarbystės erdvės, tačiau ir jos, anot J. Šilaikytės, ne visoms įmonėms yra tinkamas sprendimas.

„Bendradarbystės erdvės kuriamos siekiant patenkinti didėjančią lankstumo, našumo ir paslaugų paklausą. Pradedantiesiems verslininkams ar smulkiojo verslo įmonėms, startuoliams ir laisvai samdomiems specialistams šios erdvės yra puikus pasirinkimas. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis bendradarbystės erdves, kad nuomos kaina čia dažnai yra gerokai didesnė, nes nuomotojas stengiasi kompensuoti galimos vakansijos riziką. Tačiau šių erdvių nuomininkai gauna laisvę – jie neturi rūpintis biuro buitimi, darbo valandas taip pat planuoja pagal poreikį – į „biurą“ gali ateiti bet kuriuo paros metu, taip pat tokios erdvės skatina bendruomeniškumą ir partnerystę“, – aiškino ji.

Vis dėlto, kaip pažymėjo ekspertė, ne visoms mažoms įmonėms toks konceptas patrauklus – bendra erdvė su skirtingais verslininkais ir galimais konkurentais, nuomos kaina, privatumo trūkumas, nuolatinis derinimasis prie „kolegų“ dėl laisvų pasitarimų kambarių sukelia nemažai nepatogumų. Todėl apsistojimas tokio tipo biure dažniausiai būna tik laikinas sprendimas.

„Atsižvelgiant į esamą rinkos situaciją ir matant, kaip sudėtinga mažiesiems nuomininkams susirasti tinkamą biurą, nereikėtų stebėtis, kodėl bendradarbystės erdvės kuriasi su itin dideliu pagreičiu, – sakė R. Puidokas. – Kita vertus, verslo centrų valdytojai taip pat priima sprendimus mažiau patrauklias patalpas suskaidyti į mikrobiurus su bendromis erdvėmis susitikimams, poilsiui ir pan. Žinoma, tai retesnis atvejis, todėl reziumuojant galima teigti, jog šiandien Vilniaus miesto centre surasti patrauklias maždaug 50 kv. m ploto patalpas biurui yra tikrai sudėtinga, todėl neretai 2–3 mažieji nuomininkai kooperuojasi ir išsinuomoja didesnį biurą, taip rasdami rinkoje patrauklesnius biuro nuomos variantus.“

Įžvelgia nišą

J. Šilaikytės pastebėjimu, mažų biurų pasiūla Vilniuje yra labai ribota – sostinėje kol kas yra tik vienas biurų centras, siūlantis mažųjų nuomininkų poreikius atitinkančias erdves.

Iš naujų Vilniaus biurų rinkoje siūlomų modernių verslo centrų ekspertė išskyrė „Tower“ verslo centrą, kuris pasižymi ne tik visaverte biuro infrastruktūra ir visišku įrengimu – nuo reikiamų baldų iki patalpų priežiūros bei apsaugos, bet ir siūlo lanksčius nuomos sutarčių terminus. Vis dėlto vienas verslo centras, kaip pabrėžė ji, nepatenkins visų rinkos poreikių – iš 83 proc. sostinės mažų įmonių jame tilptų tik labai maža dalis.

„Statistikos departamento duomenys rodo stabilų verslumo augimą – vis daugiau vilniečių nebijo iššūkių ir kuria savo verslus. Negana to, kad verslo pradžia kiekvienai įmonei yra sunki ir slegiama ilgalaikių įsipareigojimų, joms dar tenka susidurti su biuro patalpų paieška. Atsižvelgiant į dabartinę rinkos situaciją, įmonės turi rinktis pigius ir prastos kokybės variantus tam nepritaikytose patalpose. Dažnai stengiamasi turimas patalpas įrengti kaip biurą, todėl verslo pradžioje, kai pinigų klausimas ir taip yra jautrus, verslininkai turi juos leisti remonto darbams“, – sakė J. Šilaikytė.

Ekspertės manymu, mažų įmonių dominavimas nėra laikinas – laikui einant jų skaičius augs ir jos kelsis į didesnius biurus. Tačiau išsikrausčiusiųjų vietas visuomet užims naujai susikūrusios įmonės, todėl esą svarbu, kad Vilniaus mažų biurų NT rinka turėtų ką pasiūlyti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika