Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Skurdo anatomija: lietuvių taupymas prasidėtų nuo drabužių 

2019 vasario 19 d. 13:42
Netekę dalies pajamų, net 68 proc. gyventojų pirmiausia atsisakytų naujų drabužių ir avalynės.
Netekę dalies pajamų, net 68 proc. gyventojų pirmiausia atsisakytų naujų drabužių ir avalynės.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Praradę 30 proc. pajamų Lietuvos gyventojai peržiūrėtų savo poreikius ir pirmiausia atsisakytų drabužių bei avalynės įsigijimo, vėliau mažintų savo išlaidas transportui bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgytų mažiau vaisių ir daržovių.

Tokią Lietuvos gyventojų reakciją atskleidė reprezentatyvi apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Drastiškas pajamų sumažėjimas, jei jis dar ir ilgalaikis, visapusiškai paveikia žmogaus gyvenimą bei iš esmės pakeičia jo kokybę, susilpnindamas socialinius saitus ir nutolindamas nuo įprasto gyvenimo būdo. Faktas, kad net 68 proc. gyventojų pirmiausia atsisakytų naujų drabužių ir avalynės, pernelyg nestebina, tačiau kiti pasirinkimai atskleidžia nerimą keliančią situaciją: būtų taupoma maistui, vaistams, vaisiams ir daržovėms, higienos prekėms“, – pranešime spaudai tyrimą komentavo LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Apklausos duomenimis, taupant antroje vietoje atsidurtų išlaidos transportui (37 proc.), o po jų – kasdieniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir daržovės (20 proc.), higienos bei asmens priežiūros produktai (20 proc.). Paskutinėje vietoje liko medicininės paslaugos (14 proc.) – joms išlaidos būtų nurėžtos paskiausiai.

Pasak Š. Ruzgio, didžiausią nerimą kelia tai, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupytų maistui, palyginti su visomis kitomis pajamų grupėmis. „Tie Lietuvos namų ūkiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 200 eurų, linkę labiausiai taupyti maistui. Jei drastiškai sumažėtų pajamos, čia išlaidas kasdieniams maisto produktams peržiūrėtų net 42 proc., vaisiams ir daržovėms – 31 proc. gyventojų. Tikėtina, kad tokių namų ūkių išlaidos ir taip yra suspaustos, todėl pajamoms sumažėjus jie tiesiog neturėtų didelės erdvės, kur dar sutaupyti“, – teigė jis.

Galima palyginti: 500 eurų pajamas vienam šeimos nariui gaunantys šeimos ūkiai kasdieniams maisto produktams taupytų mažiau (33 proc. respondentų), taip pat rečiau atsisakytų vaisių ir daržovių (13 proc. apklaustųjų).

Pensininkų pasirinkimas, jei dar labiau smuktų pajamos, atitinka bendrą tendenciją – išlaidos būtų mažinamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Tačiau ši socialinė grupė stengtųsi kuo mažiau liesti pinigus, kurių gali prireikti sveikatos reikmėms.

Šalies gyventojai neturi pakankamai santaupų ir tai yra didžiausia problema praradus pajamas ar joms drastiškai sumažėjus.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika