Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Skolintis ketina daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų 

2018 gruodžio 28 d. 06:00
Finansinė našta kiekvienam – nuo kūdikio iki senyvo amžiaus – gyventojui Estijoje siekia 7500 eurų, Latvijoje – 3600 eurų, Lietuvoje – 3400 eurų.
Finansinė našta kiekvienam – nuo kūdikio iki senyvo amžiaus – gyventojui Estijoje siekia 7500 eurų, Latvijoje – 3600 eurų, Lietuvoje – 3400 eurų.
"Lietuvos žinių" nuotrauka

Visose Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė: net 56 proc. Lietuvos gyventojų ateityje planuoja imti paskolą. Didžioji jų dalis, arba trečdalis, ketina išleisti pinigus nekilnojamajam turtui įsigyti, 31 proc. – pirkti ilgalaikio vartojimo prekes.

Tyrimų agentūros „Kantar Emor“ atlikto požiūrio į finansus tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai kur kas palankiau vertina paskolas nei Latvijos ar Estijos piliečiai. Pirmą, antrą kreditą ar kitokius finansinius įsipareigojimus lydinčią paskolą ketina ateityje imti 39 proc. Latvijos ir 42 proc. Estijos gyventojų. Į tokių paskolų sampratą tyrėjai įtraukė ne tik banko paskolas, bet ir pirkimą išsimokėtinai, nuomos būdu bei greituosius kreditus.

Pasak „Kantar Emor“ tyrimo eksperto Aivaro Voogo, centrinių bankų statistika rodo, kad, palyginti su Estija ir Latvija, vienam Lietuvos gyventojui tenka mažiausia finansinė našta. „Iš centrinių bankų duomenų apie žmonių finansinę naštą matyti, jog finansinė našta kiekvienam – nuo kūdikio iki senyvo amžiaus – gyventojui Estijoje siekia 7500 eurų, Latvijoje – 3600 eurų, Lietuvoje – 3400 eurų. Aktyvus Lietuvos žmonių susidomėjimas paskolomis ir nekilnojamojo turto pirkimu rodo, kad daugelis jų vis dar ketina imti didesnę paskolą, nes nori įsigyti naujesnį ar tinkamesnį būstą. Tuo metu dauguma Estijos gyventojų jau įgyvendino šį planą ir dabar svarsto galimybę pirkti naują automobilį“, – pažymėjo A. Voogas.

Lietuvoje daugiausia – net penktadalis – gyventojų neturi nieko prieš skolinimąsi ir yra įsitikinę, kad tokia elgsena kuria gyvenimo gerovę ir gerina finansinę padėtį.

Lietuvos piliečiai tolerantiškesni už kaimynus ir vertindami paskolas. Net 35 proc. Latvijos gyventojų sako, kad būsto paskolos iš esmės nėra teisingas sprendimas. Šitaip manančiųjų Lietuvoje – perpus mažiau. Per tyrimą taip pat nustatyta, kad žmonių, neturinčių nieko prieš skolinimąsi ar gyvenimą turint skolų, Lietuvoje yra daugiausia. Net penktadalis jų įsitikinę, jog tokia elgsena kuria gyvenimo gerovę ir gerina finansinę padėtį. Estijoje ir Latvijoje šis skaičius – perpus mažesnis. Be to, visose trijose Baltijos šalyse dauguma žmonių nenorėtų imti paskolų, tačiau mano, kad kartais tai neišvengiama.

Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, iš kur jie skolinosi. 84 proc. Estijos gyventojų teigė gavę banko paskolas. Įsipareigojimų bankui turėjo tik 60 proc. Lietuvos piliečių. Paaiškėjo, kad 22 proc. Lietuvos gyventojų skolinosi pinigų iš draugų ir pažįstamų, o 21 proc. – iš bankines paslaugas teikiančių bendrovių. 16 proc. respondentų įsipareigojimai buvo susiję su pirkimu išsimokėtinai parduotuvėje, 13 proc. žmonių turėjo įsipareigojimų greitųjų kreditų įmonėms. Greitąsias paskolas buvo gavę 22 proc. Latvijos ir 6 proc. Estijos gyventojų.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų, nors ir palankiai atsiliepia apie paskolas, mano, kad nepaprastai svarbu sutaupyti pinigų. Toks vertinimas būdingas ir tai pačiai daliai Estijos piliečių. Tuo metu Latvijoje šitaip manančiųjų yra gerokai mažiau (45 proc.). Penktadalis Lietuvos gyventojų tvirtino, kad taupo lėšas kokiam nors konkrečiam tikslui, ir tik 12 proc. tikino neturintys tikslo sutaupyti pinigų.

Tai pirma „Kantar Emor“ atlikta išsami požiūrio į finansus apžvalga Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po tūkstantį gyventojų. Lietuvoje ir Latvijoje tyrimas atliktas rudenį, Estijoje – šių metų gegužę.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika