Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

SGD terminalo vertė priklauso nuo politikų 

2018 gruodžio 19 d. 07:30
Nepriklausomi energetikos ekspertai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad sprendimas išpirkti laivą buvo skubotas.
Nepriklausomi energetikos ekspertai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad sprendimas išpirkti laivą buvo skubotas.
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė ypač nepalankias išvadas Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto autoriams ir įgyvendintojams. Po ketverių metų kitas Seimas, nepaisydamas energetikos ekspertų perspėjimų, kad dujų vartojimas Lietuvoje mažės, palaimino sprendimą įsigyti brangų ir didelį įrenginį.

Gruodžio 18 dieną Seimas pritarė Energetikos ministerijos inicijuotiems įstatymų pakeitimams, kurie leis nusipirkti SGD laivą-saugyklą „Independence“ po 2024 metų, kai baigsis šio įrenginio nuomos sutartis.

Pagal įstatymą, SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ iki 2024-ųjų pabaigos nuosavybės teise įsigis plaukiojančią SGD saugyklą. Tai leis terminalo veiklos sąnaudas išdėstyti ne per 10 metų, o per numatomą veiklos laikotarpį iki 2044-ųjų. Tam „Klaipėdos nafta“ skolinsis daugiau kaip 300 mln. eurų. Žadama, kad dėl to jau nuo kitų metų mažės SGD terminalo išlaikymo našta šalies dujų vartotojams.

Dėkojo už A. Kubiliaus „dovaną“

Prieš balsavimą Seime skambėjo itin prieštaringos politikų nuomonės dėl pasiūlyto projekto. Seimo Energetikos komisijos pirmininkas „valstietis“ Virginijus Poderys teigė, jog sprendimas pirkti terminalą teisingas vien dėl to, kad išlaikymo sąnaudos sumažėtų trečdaliu jau nuo kitų metų. Be to, Lietuva galėtų savarankiškai rinktis: naudotis laivu pati, jį parduoti arba nuomoti.

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas ragino neskubėti ir kol kas nepriimti sprendimo dėl „Independence“ pirkimo, bet dėkojo vienam projekto autorių – buvusiam premjerui Andriui Kubiliui. „Noriu padėkoti A. Kubiliui, kad atsirado šis laivas. Tačiau tai, jog po šešerių metų jį įsigysim, šiandien per anksti spręsti, kai rinka, kuri nuolat kinta, rodo tendenciją, kad Lietuvai reikės mažiau dujų, nei vartojame dabar. Ši tendencija tęsiasi gana seniai, tad sprendimą turėtume priimti priartėjus 2024 metams, o ne dabar“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Nepriklausomi energetikos ekspertai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad sprendimas išpirkti laivą buvo skubotas. Mat teikdama jį Vyriausybė neatsižvelgė į tai, jog dujų vartojimas Lietuvoje mažėja, o ambicijos naudoti terminalą tarptautiniu mastu vertinamos skeptiškai.

Seimo narys Artūras Skardžius, priklausantis Socialdemokratų darbo partijos frakcijai, iš esmės kritikavo dabartinį SGD terminalo projektą ir vieną jo autorių. „Belieka tik padėkoti buvusiam Vyriausybės vadovui A. Kubiliui į už tokią „dovaną“ Lietuvai – laivą, kainuojantį 220 mln. eurų, ir 10 metų nuomą, kuri yra neatšaukiama. Tai mums atsieis 700 mln. eurų. Ir tai dar ne viskas. Ši nuoma yra socializuota, vadinasi, už ją turime mokėti visi. Ir mes matome, kad ta nuoma nebepakeliama, todėl Vyriausybė priversta skolintis 308 mln. eurų ir iš skolintų pinigų mokėti nuomą. A. Kubiliaus Vyriausybė galėjo nupirkti tą laivą, tačiau dabar iš viso turėsime 30 metų laikotarpį, per kurį sumokėsime 1 mlrd. 400 mln. eurų. Įsivaizduokite, į kokią situacija įstumta valstybė. Siūlau rimtai pamąstyti ir padėkoti A. Kubiliui“, – ragino A. Skardžius.

Vyriausybės pasiūlytoms Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisoms Seimas antradienį pritarė: „už“ balsavo 99 Seimo nariai, „prieš“ – vienintelis A. Skardžius, 17 susilaikė. Seimas leido laivo išlaikymo sąnaudas išdėstyti iki 2044 metų pabaigos.

Prieš ketverius metus – kitokios išvados

„Lietuvos žinios“ primena, kad prieš ketverius metus Seimo sudaryta laikinoji tyrimo komisija tyrė laivo-saugyklos įsigijimo ir SGD terminalo finansavimo aplinkybes bei nustatė ne vieną skandalingą faktą apie šį projektą. 2014-ųjų balandį Seimas tos komisijos išvadas patvirtino.

A. Skardžiaus vadovaujama laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad Vyriausybė prieš įgyvendindama SGD terminalo projektą nevertino jo ekonominio naudingumo aspektu, taip pat netyrė, kaip pasirinktas projekto įgyvendinimo būdas paveiks dujų sektoriaus vartotojus. Nebuvo modeliuojami ir pasirinkto finansavimo būdo privalumai bei trūkumai.

„Ypač svarbaus valstybei objekto – gamtinių dujų terminalo – statybos, kurią planavo Gedimino Kirkilo Vyriausybė, pradžia buvo nukelta keleriems metams dėl galimų politinių dešiniųjų Vyriausybės motyvų. Šitaip prarasta galimybė įgyvendinti projektą privataus investuotojo lėšomis ir pavėluota pasinaudoti Europos Sąjungos parama. Iš tikrųjų Vyriausybė nė nesiekė pasinaudoti ES finansine parama SGD terminalo projektui įgyvendinti, o tik imitavo pastangas“, – 2014 metais konstatavo Seimas.

Išvadose taip pat teigta, jog 2011 metų rugsėjo 23 dieną AB „Klaipėdos nafta“, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo, kaip privatus juridinis asmuo savo iniciatyva pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą ir paskelbė plaukiojančios SGD saugyklos su dujinimo įrenginiu pirkimo konkursą.

Komisija konstatavo, kad Vyriausybės 2012 metų vasario 15 dienos nutarimas, kuriuo „Klaipėdos nafta“ paskirta SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrove, priimtas tada, kai „Klaipėdos nafta“ savo iniciatyva jau buvo pradėjusi įgyvendinti projektą ir paskelbusi plaukiojančios SGD saugyklos nuomos konkurso nugalėtoją – Bermuduose registruotą bendrovę „Hoegh LNG Ltd“. Tačiau Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai inicijuoti AB „Klaipėdos nafta“ įstatų pakeitimą ir juose numatyti veiklą, kuria įmonė jau ir taip užsiėmė. Komisijos nuomone, „Klaipėdos nafta“, kaip privatus juridinis asmuo, buvo paskirta be konkurso, pažeidžiant nediskriminavimo, skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus kitų ūkio subjektų atžvilgiu.

Išvadose taip pat konstatuota, kad „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo projektą pradėjo įgyvendinti savo iniciatyva, neturėdama nei Vyriausybės jai suteiktų įgaliojimų, nei akcininkų sprendimo. 2012-ųjų vasario 15 dieną Vyriausybės priimtas nutarimas ir tų pačių metų birželio 12-ąją Seimo priimtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas tik patvirtino įvykusį faktą. Sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimtas jau pradėjus įgyvendinti projektą.

„Toks teisinis reguliavimas, kai Seimas įstatymu patvirtina jau įvykusį faktą, o sprendimas dėl projekto finansavimo modelio priimamas jau pradėjus projektą vykdyti, laikytinas ydingu“, – nurodyta prieš ketverius metus Seimo patvirtintose laikinosios tyrimo komisijos išvadose.

Skolinsis daugiau kaip 300 mln. eurų

Skaičiuojama, kad Klaipėdos SGD terminalo statyba kartu su laivo-saugyklos nuoma per dešimt metų Lietuvai kainuos apie 695 mln. eurų. SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo sąnaudos, siekiančios apie 66 mln. eurų per metus, jau ketveri metai sunkia našta gula Lietuvos pramonei ant pečių ir mažina galimybes konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Iš viso Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai ir gamtinių dujų vartotojai – verslas ir pramonė – SGD terminalo veiklai finansuoti kasmet sumoka 87 eurų, iš jų apie 24–25 mln. eurų dujų prekybos nuostoliui, kurį patiria dujas pagal sutartį iš norvegų perkanti valstybės įmonė „Litgas“, kompensuoti.

Didžiausia SGD terminalo mokesčio mokėtoja yra Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, kasmet padengianti apie 20 mln. eurų terminalo sąnaudų. 2013–2018 metais „Achema“ sumokėjo 104,3 mln. eurų SGD terminalo mokesčio, o iki 2024 metų įmonės sumokėta SGD terminalo mokesčio suma gali siekti 239 mln. eurų. Šios lėšos leistų bendrovei konkuruoti globalioje rinkoje.

SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ pasamdyti užsienio konsultantai „Poyry Management Consulting“, patarę įsigyti laivą-saugyklą, net nevertino didžiausios šalyje dujų vartotojos „Achemos“ veiklos planų. Už konsultantų tyrimą sumokėjo „Klaipėdos nafta“.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su Norvegijos kapitalo bendrove „Hoegh LNG“ už SGD laivo nuomą, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, „Klaipėdos nafta“ moka 156 200 JAV dolerių (be PVM) per dieną. Skaičiuojama, kad SGD laivo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų. Tačiau tiksli kaina sutartyje su „Hoegh LNG“ yra konfidenciali ir neatskleidžiama.

SGD laivui-saugyklai išpirkti „Klaipėdos nafta“ planuoja skolintis iki 308 mln. eurų su valstybės garantija.

Nepriklausomi energetikos ekspertai anksčiau yra atkreipę dėmesį, kad sprendimas išpirkti laivą buvo skubotas. Mat teikdama jį Vyriausybė neatsižvelgė į tai, jog dujų vartojimas Lietuvoje mažėja, o ambicijos naudoti terminalą tarptautiniu mastu vertinamos skeptiškai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika