Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Saulėtekio slėnis – geidžiama darbo vieta 

2017 gegužės 2 d. 12:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, vadinamas sostinės mokslo ir pažangiųjų technologijų branduoliu, šiuo metu yra bemaž pilnutėlis įmonių ir startuolių. Kol planai reikšmingai plėstis dar gana migloti, perteklinį darbo vietų poreikį technologijų parkas stengsis patenkinti atnaujintomis bendromis darbo erdvėmis.

Šiuo metu Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke įsikūrusi 51 įmonė. Vykdant įmonių atranką pirmenybė teikiama kuriančioms ar diegiančioms inovacijas. Neatsitiktinai dauguma čia įsikūrusių įmonių plėtoja informacines technologijas, taip pat dirba lazerinių, inžinerinių technologijų, kosmoso, švarios energetikos, elektronikos, biotechnologijų srityse.

Mokslo ir technologijų parke, kaip pažymėjo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė, buriama inovatyvių, žinioms imlių įmonių bendruomenė, kuri būtų pajėgi prisidėti tiek prie inovacijų ekosistemos kūrimo, tiek prie Lietuvos konkurencingumo didinimo.

Verslas ir mokslas išvien

Visapusiška parko kuriama nauda L. Kaušpadienė neabejoja. Mokslo ir technologijų parkas įsikūręs Saulėtekio slėnyje, kur mokosi per dešimtį tūkstančių Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų, taigi atsiveriančiomis galimybėmis natūraliai domisi šiuose universitetuose atsirandantys startuoliai. Be to, šalimais įsikūręs verslas studentams garantuoja didesnes praktikos ir karjeros perspektyvas. Jei parke įsikūrusiai įmonei reikia praktikanto ar specialisto, technologijų parko komanda kreipiasi į universitetus ir padeda verslui surasti reikiamų žmonių.

„Visame Slėnyje mokosi apie 15 tūkst. studentų, dirba 5 tūkst. tyrėjų, taigi esame patrauklūs inovatyvioms technologinėms įmonėms, kurios mato kvalifikuotų darbuotojų, tyrėjų potencialą bei galimybę čia surasti verslo partnerių“, – sakė parko direktorė.

Slėnyje taip pat susitelkusios didelės mokslo pajėgos: lazerinių tyrimų centras „Naglis“, Jungtinis gyvybės mokslų centras, Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, Civilinės inžinerijos mokslo centras, veikia Biotechnologijų verslo inkubatorius. Taigi viskas, ko gali reikėti pažangioms įmonėms, čia, anot pašnekovės, yra vienoje vietoje.

„Jei, pavyzdžiui, įmonei prisireikia lazerinių technologijų, šios – šalia. Tuo tarpu su biotechnologijomis dirbanti įmonė gali bendradarbiauti su čia esančiu Gyvybės mokslų centru ir pan.“ – galimybes iliustravo L. Kaušpadienė.

Tiesa, ji pripažino, kad kol kas verslas ir mokslas itin aktyviai nebendradarbiauja. Tačiau tai esą ne Lietuvos, o pasaulinė problema, kylanti dėl skirtingų darbo principų: verslui visko reikia čia ir dabar, o mokslas nelinkęs skubėti. Mokslo ir technologijų parko komanda stengiasi atotrūkį mažinti – glaudesnę partnerystę ji skatina bendrais renginiais ir verslui padėdama patenkinti jo mokslinius poreikius. „Jeigu įmonėms prisireikia laboratorijų su konkrečia įranga, jų suformuluotus poreikius siunčiame į universitetus ir , galima sakyti, tą pačią dieną gauname atsakymą“, – pasakojo pašnekovė.

Saulėtekio slėnis – geidžiama darbo vieta.

Startuoliai aktyvūs, bet ne reiklūs

Per aštuonerius metus visame technologijų parke veikė beveik 150 įmonių, iš kurių 60 buvo startuolių bendrovės. Iš šiuo metu įsikūrusios 51 įmonės bent penktadalis, anot L. Kaušpadienės, yra startuoliai.

Parke veikiančiame verslo inkubatoriuje startuoliai trejus metus gali plėtoti savo verslo idėjas lengvatinėmis sąlygomis. Čia išaugo nemažai sėkmingų ir Lietuvos vardą visame pasaulyje garsinančių startuolių, kaip antai „Wilibox“, „BoredPanda“, „Deeper“ ir kt. Šios ir kitos verslo inkubatoriuje įsikūrusios įmonės bręsta, plečiasi ir, kai užauga, užleidžia savo vietą kitiems inovatyviems verslams. Ne veltui Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius kartais vadinamas startuolių kalve.

Inkubatoriai, kaip pastebėjo parko direktorė, yra puiki erdvė sustiprėti dar verslo pradžioje, o tai startuoliams esą labai svarbu. Mat sėkmingais laikomi tie, kurie išgyvena daugiau nei 5 metus ir toliau sparčiai auga. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 5 metus išgyvena 87 proc. inkubatoriuose pradžią padariusių startuolių, o augusių įprastai – 44 procentai.

Pašnekovė pasakojo, kad verslo inkubatoriuje įsikūrę startuoliai nuolat informuojami apie esančias finansavimo galimybes, jiems teikiamos konsultacijos verslo plėtros, teisiniais, finansų valdymo ir kt. klausimais. Tai, anot direktorės, aktualu daugeliui idėją turinčių ir produktą kuriančių jaunuolių, nes jie dažnai susiduria su įvairiomis problemomis ir žinių trūkumu, pavyzdžiui, nežino, kaip pritraukti potencialių investuotojų. Jaunosios įmonės taip pat turi galimybę įsitraukti į Saulėtekio slėnio žinių branduolį, užmegzti kontaktus bei surasti partnerių. Joms nuolat organizuojami mokymai, seminarai, vyksta įvairūs susibūrimai.

Vis dėlto visomis siūlomomis galimybėmis, kaip teigė L. Kaušpadienė, startuoliai dažnai nepasinaudoja. Anot jos, vis atsiranda nežinančių apie tam tikras nemokamai teikiamas paslaugas ir netgi svarstančių jas įsigyti iš mokamų konsultantų. „Aišku, visi užsivertę darbais, savo idėjomis ir pasidomėti galimybėmis galbūt nebelieka laiko. Tačiau startuoliai tikrai galėtų būti aktyvesni. Stengiamės užpildyti visas jų spragas. Startuolius reikia paskatinti, paslaugas – įsiūlyti“, – sakė pašnekovė.

Mokslo ir technologijų parke buriama inovatyvių, žinioms imlių įmonių bendruomenė, kuri būtų pajėgi prisidėti tiek prie inovacijų ekosistemos kūrimo, tiek prie Lietuvos konkurencingumo didinimo.

Mokslo ir technologijų parkas pradedančiosioms įmonėms suteikia 20–30 kv. metrų ploto kabinetus su visais biuro baldais bei plačiajuosčiu internetu. Įmonės gali naudotis susitikimų kambariais, aprūpintais visa reikalinga technikos įranga bei nemokamu bevieliu internetu. Inkubatoriuje įsikūrusiems startuoliams taikoma lengvata – jiems darbo vietos nuoma kainuoja mažiau, nuo 5,5 euro už kv. m, kai kitos įmonės moka 8,5 euro už kvadratinį metrą.

Atveria naują erdvę

L. Kaušpadienės pastebėjimu, rotacija ir kaita inkubatoriuje sparti, o tai esą reiškia, kad būsimiems verslams suteikiama tinkama infrastruktūra augti ir didėti. Praėjusį ketvirtį 5 įmonės iš inkubatoriaus išaugo ir persikėlė į didesnes patalpas, atitinkamai 5 naujos įmonės atsikėlė į inkubatorių. Šiuo metu inkubatorius visiškai užpildytas, tiesa, ir visame mokslo ir technologijų parke belikusios maždaug 3 laisvos vietos.

Stebint itin didelį susidomėjimą inkubatoriumi, laisvai samdomiems specialistams ir įmonėms, turinčioms 1–2 darbuotojus arba dar tik planuojančioms startuoti, netrukus bus pasiūlyta atnaujinta bendradarbystės (angl. co-working) erdvė.

Pirma tokia erdvė Saulėtekio slėnio akademiniame miestelyje paraiškas priims jau šią savaitę, tiesa, jų technologijų parkas pradėjo gauti dar nė nepaskelbęs žinios – ji pasklido savaime.

L. Kaušpadienės manymu, dirbti bendroje erdvėje laisvai samdomiems asmenims ar visiškai mažoms įmonėms gali būti net patraukliau. Mat jie galės megzti ryšius su kitais greta dirbančiais žmonėmis, gaus nemokamos kavos, partnerių pasiūlymų, turės galimybę dalyvauti nemokamuose renginiuose ir t. t. VU ir VGTU studentai gaus pirmumo teisę dirbti šiose patalpose, be to, vietos nuoma jiems kainuos 40 eurų per mėnesį, kai kitiems asmenims – nuo 70 iki 85 eurų per mėnesį.

Ateityje taip pat planuojamas grandiozinis projektas, apie kurį kol kas kalbama tik puse lūpų. VU ir VGTU yra pasirašę Saulėtekio akademinio miestelio plėtros susitarimą, pagal kurį parkas tikisi išplėsti tiek patalpas, tiek parko funkcijas. Planuojama sukurti darinį, kuriame būtų didesnis bendradarbystės centras, technologijų centras, inkubatorius, technologijų dirbtuvės. Neatmetama galimybė, kad Slėnyje gali būti įkurdintas ir iki šiol vietos neradęs mokslo muziejus.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"