Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Šalies verslas ignoruoja „Brexito“ grėsmę 

2019 sausio 9 d. 09:21
Jungtinėje Karalystėje vilkikai jau "treniruojasi" - ruošiasi darbui, kai šalis išstos iš ES. 
Jungtinėje Karalystėje vilkikai jau "treniruojasi" - ruošiasi darbui, kai šalis išstos iš ES. 
AFP/Scanpix nuotr.

Likus trims mėnesiams iki Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos didelė dalis į šią šalį eksportuojančio Lietuvos verslo dar pro pirštus žvelgia į galimus pokyčius. Nors specialistai ragina ruoštis blogajam scenarijui, smulkiosios ir vidutinės įmonės laikosi pozicijos, kad viskas išsispręs savaime, ir nieko nedaro. Tuo metu patys britai jau pradėjo rengtis galimam transporto chaosui prie valstybės sienų suvaldyti įvykus „Brexitui“ be sutarties.

Pirmadienį Jungtinės Karalystės pasienyje vyko „repeticijos“ – bandyta išmokti spręsti po „Brexito“ greičiausiai susidarysiančių vilkikų eilių problemą. 89 sunkiasvorių sunkvežimių grupė iš nenaudojamo Manstono oro uosto, esančio netoli Ramsgeito, pajūrio miesto Kento grafystėje, 8 val. atvyko į Doverio uostą už 20 mylių (32 kilometrų). Doveryje sunkvežimiai buvo nukreipti į rytinių dokų žiedą. Čia jie padarė kilpą ir grįžo į oro uostą.

Prekių, kurioms taikomi dideli tarifai, eksportas į Jungtinę Karalystę užima reikšmingą Lietuvos eksporto dalį.

Antra transporto išsklaidymo „operacija“ prasidėjo 11 valandą. Buvo tikimasi, kad šiame bandyme dalyvaus iki 150 sunkvežimių ir pavyks įsitikinti, ar oro uostas gali atlaikyti masinį sunkiasvorio krovininio transporto srautą.

Nors vilkikų vairuotojai po pirmo mėginimo BBC žurnalistams sakė nesusidūrę su jokiomis problemomis, šis pasirengimas eilėms prie pasienio sulaukė kritikos. Mat į Kanalo uostus kasdien atvažiuoja po 10 tūkst. sunkvežimių, tad 100 tokių mašinų, dalyvavusių bandymuose, tėra lašas jūroje.

Vežėjai baiminasi, kad po „Brexito“, jei nebus patvirtintas susitarimas, pasienyje atsiras papildomų patikrinimų. Dėl jų transporto eilės gali nusidriekti iki 29 mylių (46 kilometrų).

Sausio 21 diena – paskutinė galima balsavimo Jungtinės Karalystės (JK) parlamente data dėl šalies išstojimo sutarties su ES. Ore tvyro neapibrėžtumas dėl tolesnės verslo veiklos Jungtinėje Karalystėje.

Vežėjai baiminasi, kad po "Brexito", jei nebus patvirtinta susitarimo, pasienyje atsiras papildomų patikrinimų, dėl kurių transporto eilės nusidrieks iki 29 mylių (46 kilometrų). / verslilietuva.lt nuotrauka
Vežėjai baiminasi, kad po "Brexito", jei nebus patvirtinta susitarimo, pasienyje atsiras papildomų patikrinimų, dėl kurių transporto eilės nusidrieks iki 29 mylių (46 kilometrų). / verslilietuva.lt nuotrauka

Padidės sąnaudos

Nors specialistai įsitikinę, kad britams pasitraukus iš ES be susitarimo prie valstybės sienų susidarys vilkikų su prekėmis spūstys, o į šią šalį eksportuojančio verslo sąnaudos padidės ne vien dėl muitų, Lietuvos verslininkai galimiems praradimams nesiruošia.

Vytautas Adomaitis, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas, sakė, kad jei nuo kovo 29 dienos, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, nebus nustatyta pereinamojo laikotarpio, Didžioji Britanija iškart taps trečiąja šalimi ES narėms ir jos pasienyje neišvengiamai kils chaosas. Esant neapibrėžtumui dėl verslo sąlygų po „Brexito“, pirmiausia, anot pašnekovo, reikia mąstyti apie alternatyvas ir įvertinti patį blogiausią scenarijų – „Brexito“ be JK ir ES susitarimo. Įmonės, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, turėtų atsakyti į klausimą, ar geba prekiauti su trečiosiomis šalimis ir pildyti eksporto deklaracijas. Jei ne, šiuos procesus joms būtina kuo skubiau įvaldyti. Privalu įvertinti visas procedūras, kurios keisis.

Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susidurs verslas Jungtinei Karalystei tapus trečiąja šalimi, V. Adomaitis pirmiausia paminėjo įsigaliosiančius muitų tarifus. Kadangi šie priklauso nuo prekių kategorijos, verslininkai turėtų įvertinti sąnaudas, nes dėl muitų jos padidės. Didžiausi muitų tarifai, kaip teigė pašnekovas, taikomi maisto, žemės ūkio produktams, tekstilei, transporto priemonėms, mažesni – cheminiams, mineraliniams produktams. Deja, prekių, kurioms taikomi dideli tarifai, eksportas į Jungtinę Karalystę užima reikšmingą Lietuvos eksporto dalį.

Kaip esminę kliūtį verslui V. Adomaitis taip pat įvardijo galimą britų svaro kurso kritimą. Jis esą tikėtinas, jei nebūtų pasiekta susitarimo, tad verslui suduotų smarkų smūgį. Be to, esama netarifinių barjerų. Pavyzdžiui, maisto produktams ir vaistams bus taikomi kiti sanitariniai reikalavimai – Jungtinei Karalystei tapus trečiąja šalimi nebegalios dabartiniai europiniai reikalavimai.

Dėl ilgesnio procedūroms skirto laiko savaime didės verslo sąnaudos. Eilės pasienyje taip pat didins transporto sektoriaus išlaidas, nes nebus išvengta prastovų. Susidarius vilkikų eilėms sumažės transporto pasiūla, o tai irgi kels kainas.

Maža to, tranzitas į Jungtinę Karalystę, anksčiau užtrukdavęs 2 dienas, dėl eilių pasienyje gali pailgėti keliskart. Taigi greitai gendantys maisto produktai pasieks šią šalį baigiantis jų galiojimo terminui.

Vytautas Adomaitis: "Jei nuo kovo 29 dienos, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, nebus pereinamojo laikotarpio, ši valstybė iškart taps trečiąja šalimi, jos pasienyje neišvengiamai kils chaosas." / undefined
Vytautas Adomaitis: "Jei nuo kovo 29 dienos, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, nebus pereinamojo laikotarpio, ši valstybė iškart taps trečiąja šalimi, jos pasienyje neišvengiamai kils chaosas." / undefined

Smulkusis verslas nepasiruošęs

Anot V. Adomaičio, nėra vieno trafareto, pagal kurį bendrovė galėtų įvertinti galimus pokyčius, tačiau rizikos analizė būtina. Vis dėlto daugelis smulkiųjų ir vidutinių įmonių į tai esą numojusios ranka.

Kalbėdamas apie Lietuvoje veikiančių bendrovių pasirengimą nepalankiam „Brexito“ scenarijui pašnekovas išskyrė tris jų kategorijas. Tarptautinės kompanijos, turinčios filialus Lietuvoje, anot A. Adomaičio, pasiruošusios gerai. Stambios lietuviškos įmonės taip pat rengiasi blogajam scenarijui, tik kartais ne taip sistemingai.

Tuo metu didžiąją verslo dalį sudarančios smulkiosios ir vidutinės įmonės, pasak V. Adomaičio, net nevertina „Brexito“ rizikos. Jos laikosi nuostatos, kad susitarimas bus, todėl esą neverta švaistyti lėšų ir rengtis kitokiam scenarijui. Tačiau optimistinis požiūris, anot pašnekovo, rizikingas. Nors tokią smulkiųjų ir vidutinių įmonių laikyseną ekspertas aiškino mažais ištekliais, jis pabrėžė, kad bent minimalius namų darbus reikia atlikti. V. Adomaitis ragino verslą pasinaudoti „Verslios Lietuvos“ sudarytu klausimynu, kuris leidžia bent šiek tiek diagnozuoti verslo pasirengimą blogajam scenarijui.

„Verslios Lietuvos“ ekspertas neatmetė, jog dalis įmonių, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES be susitarimo, nuspręs išvis neeksportuoti į šią šalį. Tačiau bendrovėms, kurios yra glaudžiai susijusios su Jungtine Karalyste tiekimo, vertės grandinėse, tai padaryti esą bus labai komplikuota.

Paprasčiausia, anot pašnekovo, bus įmonėms, kurios gamina žaliavines prekes, pavyzdžiui, medieną. Šios, atsiradus trikdžių eksportuojant produkciją į Jungtinę Karalystę, galės parduoti ją kitose ES valstybėse. Tokių įmonių laukia nedideliai iššūkiai.

Pasienyje susidarius eilėms, ir vilkikus galima nukreipti į kitas šalis. Tačiau transporto paslaugų sektoriui Jungtinė Karalystė yra reikšminga valstybė, tad persiorientuoti nebus paprasta.

Tikisi, kad rinka susireguliuos

Bendrovės „Narbutas“ direktorius Gintaras Zdanys dienraščiui „Lietuvos žinios“ pasakojo, kad Jungtinė Karalystė šiuo metu yra didžiausia įmonės eksporto rinka. 2018 metais į Jungtinę Karalystę ji eksportavo biuro baldų už 14,5 mln. eurų ir pasiekė 19 proc. didesnį pardavimą, palyginti su 2017-aisiais. Bendras eksportas į JK sudaro apie 20 proc. visos kompanijos apyvartos. 2019 metams įmonė išsikėlusi tikslą pasiekti 17,2 mln. eurų pardavimą Jungtinėje Karalystėje.

Vežėjai baiminasi, kad po „Brexito“, jei nebus patvirtinta susitarimo, pasienyje atsiras papildomų patikrinimų, dėl kurių transporto eilės nusidrieks iki 29 mylių (46 kilometrų).

Kaip didžiausią grėsmę verslui G. Zdanys įžvelgia vadinamąjį kietą JK išstojimą iš ES ir tam tikram periodui dėl neišspręstų muitinės taisyklių sustosiantį produkcijos transportavimą į šios šalies teritoriją. „Bet, tikime, laikui bėgant Jungtinės Karalystės ir ES muitinės sureguliuos savo santykius. Tada galėsime eksportuoti į Jungtinę Karalystę taip pat, kaip į Norvegiją ar Šveicariją, – kalbėjo G. Zdanys. – Kita grėsmė – jei pradėtų smarkiai kristi svaro kursas, taptume mažiau konkurencingi nei vietiniai gamintojai. Tačiau to negalime nuspėti ar kontroliuoti.“

Rengia planą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomojo direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus teigimu, jei JK išstojus iš ES bus nustatytas pereinamasis laikotarpis ir per jį pavyks susitarti dėl palankiausio prekybos režimo, eksportuotojai bei importuotojai nepatirs didelių nuostolių, išskyrus biurokratines sąnaudas. Tačiau patekti į šios šalies rinką, anot jo, neabejotinai bus kur kas sunkiau negu iki šiol.

Europos Komisija (EK), siekdama palengvinti ES įmonių dalią, jeigu nebūtų išstojimo susitarimo, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie bent laikinai palengvintų tiek ES, tiek Jungtinės Karalystės verslo gyvenimą. R. Sartatavičius informavo, kad 2018 metų gruodžio 19 dieną EK paskelbė konkretiems sektoriams skirtą nenumatytų atvejų veiksmų planą. Jis būtų taikomas, jei nepavyktų pasiekti susitarimo. Planą sudaro 14 priemonių, susijusių su tam tikromis sritimis, kuriose baigtis be susitarimo 27 ES valstybių narių piliečiams ir įmonėms sukeltų didelių trikdžių. Tai – finansinės paslaugos, oro transportas, muitai ir klimato politika.

Priemonės būtų taikomos tik tose srityse, kuriose esą absoliučiai būtina apsaugoti gyvybinius ES interesus ir kuriose šiuo metu vien pasirengimo nepakanka. Priemonės bus laikinos, taikomos ribotai. Jas vienašališkai priims ES.

Komisija taip pat pateikė pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojams laikinai (9 mėnesius) leidžiama įvežti prekes į ES, jei Jungtinė Karalystė suteiks lygiavertes teises ES krovinių vežimo keliais paslaugų teikėjams ir jei bus laikomasi sąžiningos konkurencijos sąlygų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika