Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Privačių namų savininkams griežtina nuotekų tvarkymą 

2018 gruodžio 14 d. 19:50
Turintiems nuotekų duobes-šulinius gyventojams reikės nuotekas išgabenti, turėti  tai įrodančius kvitukus ir juos pateikti tikrinantiems aplinkosaugininkams.
Turintiems nuotekų duobes-šulinius gyventojams reikės nuotekas išgabenti, turėti  tai įrodančius kvitukus ir juos pateikti tikrinantiems aplinkosaugininkams.
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nuo kitų metų gegužės individualių namų gyventojai galės rinktis, kaip tvarkyti savo nuotekas, – jungtis prie centralizuotos infrastruktūros, įsirengti individualius valymo įrenginius arba deklaruoti, kad savo lauko tualetus nuolat valo.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokioms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Už balsavo 52 Seimo nariai, 18 susilaikė. Kad projektas būtų priimtas, reikia dar vieno balsavimo parlamente.

„Bus trys skirtingi keliai. Pirmas – jungtis centralizuotai. Antras – įsirengti individualų sertifikuotą valymo įrenginį. Jeigu tokio nebus, o bus koks nors makliuotas, tada teks jį per tam tikrą laiką – iki 2030 metų – pasikeisti į tą, kuris atitiks reikalavimus. Ir trečias – tiems, kurie turės nuotekų duobes-šulinius, iš jų nuotekas reikės išgabenti, rinkti tai įrodančius kvitukus ir atėjusiems aplinkosaugininkams juos pateikti“, – kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Naujos taisyklės, anot jo, palengvina sąlygas prie centralizuoto nuotekų valymo tinklų prisijungti socialiai remtiniems gyventojams. Jiems išlaidos būtų kompensuojamos savivaldybių bei Vyriausybės lėšomis, iš „europinių pinigų likučių“.

Įstatymo pataisomis numatyta, jog individualūs valymo įrenginiai turės išvalyti iš nuotekų 75 proc. fosforo ir azoto, kad vėliau šiomis medžiagomis nebūtų užteršta aplinka.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė abejojo, ar savo gyvenamosiose valdose gyventojai yra įsirengę tinkamos kokybės valymo įrenginius. „Tie valymo įrenginiai turės pasiekti tam tikrą lygį (...) bet šiandien tie įrenginiai, kuriuos žmonės turi įsidiegę, nė vienas neatitinka tų kriterijų“, – teigė parlamentarė.

Ji taip pat pasigedo informacijos, kiek yra Lietuvoje namų, turinčių individualius nuotekų valymo įrenginius.

K. Mažeikos teigimu, teikiamas įstatymo pataisas reikia priimti kuo skubiau, nes Europos Komisija jau pradėjo teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pirmą įspėjimą Lietuva gavo dar 2017 metų vasario viduryje.

Pasak Seimo komiteto pirmininko, Europos Teisingumo Teismas jau šį mėnesį gali Lietuvai skirti vienkartinę 700 tūkst. eurų baudą.

„Lietuvos žinių“ , BNS inf.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika