Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
EKONOMIKA

Prekybos tinklai plastiko maišelius tebesėja plačiai 

2019 sausio 30 d. 10:00
Gyventojai vien „Maximoje“ per metus įsigyja daugiau kaip 34 mln. vienetų vienkartinių perdirbamo plastiko maišelių – tai vidutiniškai 23 maišeliai vienam pirkėjui per metus.
Gyventojai vien „Maximoje“ per metus įsigyja daugiau kaip 34 mln. vienetų vienkartinių perdirbamo plastiko maišelių – tai vidutiniškai 23 maišeliai vienam pirkėjui per metus.
"Lietuvos žinios" archyvo nuotrauka

Didieji prekybos tinklai garsiai deklaruoja, kad plastiko mažinimas tiek įmonių viduje, tiek parduotuvėse yra vienas strateginių tikslų. Išties prekybos centruose pastaraisiais metais atsirado nemažai gamtai nekenkiančių alternatyvų. Tačiau dauguma prekybos tinklų klausimą, kiek parduoda plastiko maišelių, ignoruoja arba atsako, jog tai – „komercinė paslaptis“, taigi skaičiais negali pagrįsti plastiko apyvartos mažėjimo.

Kiek atviresnė šiuo klausimu yra „Maxima“. Pasak Pauliaus Stonio, šio prekybos tinklo atstovo ryšiams su visuomene, pardavimo duomenys liudija, jog 2015–2017 metų laikotarpiu vienkartinių plastikinių maišelių tinklo parduotuvėse nupirkta apie 10 proc. mažiau, o daugkartinių – maždaug 8 proc. daugiau. „Skaičiuojame, kad vienkartinių perdirbamo plastiko maišelių per metus mūsų prekybos tinkle įsigyjama daugiau kaip 34 mln. vienetų – tai vidutiniškai 23 maišeliai vienam pirkėjui per metus“, – teigė P. Stonis.

„Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sakė, kad per pastaruosius kelerius metus plastikinių pirkinių maišelių pardavimas jų prekybos centruose susitraukė 7–10 procentų.

Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai, neslėpė: „Šiuo metu plastikinių gaminių pardavimas nemažėja, nes jų mediniai, stikliniai ar popieriniai pakaitalai yra gerokai brangesni.“

Šiuo metu „Maxima“ atlieka asortimento analizę, vertina įvairias alternatyvas, kuo būtų galima pakeisti vienkartinius plastikinius maišelius ir sveriamo maisto skyriuose naudojamas plastiko pakuotes. „Siekiame rasti sprendimą, kuris užtikrintų ne tik aplinkai, bet ir pirkėjo kišenei pernelyg nekenkiančią alternatyvą“, – tvirtino šio prekybos tinklo atstovas spaudai.

Prekybos tinklai tikino dirbantys su tiekėjais, kad šie keistų gaminių pakuotes, žingsnis po žingsnio siekiantys „skatinti pirkėjų įpročių kaitą, didinti jų ekologinį sąmoningumą“. O kaip dėl pačių pardavėjų sąmoningumo?

Kam nėra tekę įvairių prekybos tinklų parduotuvėse sulaukti priekaištingo kasininkės žvilgsnio, kai ant slenkančios juostos jai tenka gaudyti tris besiraičiojančius nesupakuotus svogūnus ar du avokadus? „Aš saugau gamtą“, – tokia apsipirkimo mantra nuo piktažodžiavimo tenka dangstytis pirkėjui.

Bet prekybos tinklai mato didėjantį gyventojų sąmoningumą. Praėjusiais metais atliktos „Maximos“ klientų apklausos rodo, kad daugiau kaip 50 proc. pirkėjų į šio prekybos tinklo parduotuves atsineša savo maišelius, kurių dauguma – medžiaginiai. „Apie 18 proc. žmonių nurodo naudojantys paprasto plastiko maišelius, o likusi dalis – tvaresnes tokių maišelių alternatyvas, pagamintas iš perdirbtų medžiagų, iš perdirbto plastiko ar panašiai“, – apibūdino tendencijas P. Stonis.

B. Čaikauskaitė taip pat teigė pastebinti, jog „Iki“ pirkėjai vis dažniau renkasi daugkartinio naudojimo pirkinių maišelius. „Yra ir tokių žmonių, kurie pirkinius mielai deda į atsineštus naudotus pirkinių maišelius, nes taip įpratę“, – pridūrė „Iki“ komunikacijos vadovė.

Aplinkai nekenksmingos alternatyvos

Gyventojai vien „Maximoje“ per metus įsigyja daugiau kaip 34 mln. vienetų vienkartinių perdirbamo plastiko maišelių – tai vidutiniškai 23 maišeliai vienam pirkėjui per metus.

Prekybos tinklai imasi konkrečių žingsnių mažindami plastiko naudojimą. „Rimi“ tinklas, skatindamas pirkėjus rinktis mažiau aplinką teršiančias alternatyvas, pasiūlė medžiaginius daugkartinio naudojimo maišelius, skirtus vaisiams ir daržovėms. Juos galima skalbti ir naudoti daug kartų.

„Prekyboje taip pat turime daugkartinių popierinių pirkinių maišelių, kurie daro mažesnę žalą aplinkai, nes daug greičiau suyra nei plastikiniai. Na, o mūsų plastikiniai maišeliai yra pagaminti naudojant iš dalies perdirbtas medžiagas“, – pabrėžė tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė.

„Lidl“ parduotuvių karštų kepinių skyriuje atsisakyta plastikinių maišelių – vietoj jų siūlomi perdirbami popieriniai. „Iki“ pardavėjai šviežią mėsą ir žuvis pakuoja į rudą popierių. „Maxima“ kalėdiniu laikotarpiu atliko bandymą – savo pirkėjams suteikė galimybę įsigyti talpių ir patvarių popierinių pirkinių maišelių. Šiuo metu vietoj paprasto plastiko „Maxima“ siūlo perdirbamus vienkartinius plastikinius maišelius ir pagamintus iš perdirbtos natūralios medžiagos – cukranendrių pluošto. Be to, pirkėjai gali rinktis net 11 skirtingų daugkartinių maišelių, kurių didelė dalis pasiūti iš medžiaginio audinio.

„Parduotuvėse apsilankančius žmones skatiname kiek įmanoma mažiau naudoti nemokamus vienkartinius daržovių, vaisių ar kitų produktų pakavimo maišelius – tai primena informaciniai lipdukai, priklijuoti prie vienkartinių maišelių stendų. Taip pat matome, kad gausėja pirkėjų, kurie parduotuvėse renkasi siūlomas patvarias kartonines dėžes. Į jas telpa daugiau prekių, be to, šias dėžes galima panaudoti keletą kartų“, – dėstė P. Stonis.

Kol kas nedaug permainų dėl plastiko pakuočių mažinimo esama „Norfos“ prekybos tinkle. „Norfos mažmena“ stebi konkurencinę aplinką ir visuomenės nuotaikų tendencijas dėl įvairių opių ekologinių klausimų, taip pat dėl vienkartinių (ir ne tik) plastiko gaminių prekybos bei naudojimo. Konkrečių sprendimų atsisakyti prekiauti vienkartiniais plastiko gaminiais bendrovė dar nėra priėmusi, tačiau aplinką tausojančios iniciatyvos įmonei nėra svetimos. Tokie sprendimai tinkamu metu gali būti priimti, ypač jeigu juos skatintų visiems bendri kompetentingų institucijų teisės aktai“, – aiškino D. Ryliškis.

Antri eilėje – vienkartiniai plastiko gaminiai

„Rimi“ deklaruoja, jog 2020 metais iš prekybos šio tinklo parduotuvių bus išimti vienkartiniai stalo įrankiai ir indai, kokteilių šiaudeliai iš plastiko ar medvilniniai ausų krapštukai. „Tai nereiškia, kad, tarkime, šiaudelių ar ausų krapštukų prekyboje apskritai neliks, tačiau vienkartiniai puodeliai, lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai bus pagaminti iš popieriaus ar kitokios biologinės medžiagos, kuri nekelia pavojaus tapti plastiko šiukšlėmis vandenynuose“, – sakė G. Buivydienė.

Šio prekybos tinklo plastiko strategijoje taip pat numatoma, kad iki 2022 metų visi privačios etiketės produktai bus supakuoti į tinkamą perdirbti ar daugkartinio naudojimo pakuotę, o iki 2030-ųjų visos privačios etiketės pakuotės jau bus pagamintos iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų.

Prekybos tinklas „Lidl Lietuva“, paskelbęs siekį iki 2025 metų sumažinti naudojamo plastiko kiekį 20 proc., imasi konkrečių iniciatyvų. Šiuo metu 37 parduotuves turinčio tinklo asortimente iki 2019 metų pabaigos visiškai nebeliks vienkartinių plastiko gaminių. Vietoj jų bus pasiūlyta gaminių iš alternatyvių ir perdirbamų medžiagų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika